Felčeris (išvok.Feldscher) –medicinos darbuotojas, turintis vidurinį medicininį išsilavinimą. Jis teikia pirmąją medicininę ir ambulatorinę pagalbą, dirbaprofilaktinį, antiepideminį darbą. Turi teisę skirti gydymą ir išrašyti receptus, priimtigimdymą.
Felčeriai priskiriami prieparamedikų, kitose šalyse vadinami skirtingai. Felčerio pavadinimas labiausiai paplitęs buvusiose TSRS šalyse, anglakalbėse šalyse jį atitinka „gydytojo padėjėjas“ (physician assistant), kitur, ypač Afrikoje – medicinos darbuotojas (clinical officer).
Pavadinimas „felčeris“ atsirado vokiečių kalbojeXV a. ir reiškia „laukų kirpėjas“. Šis žodis imtas naudoti vokiečių ir šveicarų karo barzdaskučiams, kurie turėjo įrankius atlikti sužeistų karių operacijas. XVII–XVIII a. tokius felčerius Vokietijoje pakeitė profesionalūs karo lauko gydytojai, o pati sąvoka perPrūsiją pateko į Rusiją, kurioje taip pradėti vadinti vidurinio išsilavinimo medicinos darbuotojai.
Lietuvoje felčeriai buvo ruošiamiKauno kolegijoje (kuri iki 2001 m. vadinosi Kauno aukštesniąja medicinos mokykla), seniau – Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio vidurinėse medicinos mokyklose.[1] Tarybiniais metais felčeriai dirbdavo gydytojų pagalbininkais miestų ir gyvenviečių medicinos punktuose, gamyklose. Felčeris būdavo pagrindinis paprastai kolūkinėse gyvenvietėse steigtųfelčerių ir akušerių punktų darbuotojas (atlikdavo pirmąją medicininę ir profilaktinę pagalbą –vakcinaciją,žaizdų tvarstymą,kraujospūdžio matavimą, esant reikalui duodavo siuntimą pas gydytoją. Taip pat atlikdavo gydytojų nurodytas procedūras, lankydavo ligonius namuose, vesdavo sanitarinio švietimo paskaitas. Gamyklose felčeriai būdavo atsakingi už darbinių traumų apskaitą.[2]
Iki 1990 m. per metus buvo parengiama ~140, 1990–2000 m. – 20–25, nuo 2000 m. – 13 felčerių. Nuo 2000 m. Lietuvoje felčeriai vadinamibendruomenės slaugytojais.[3]