Second International Eugenics Conference konferencijos, vykusios 1921 m. logotipas
Eugenika (gr.eugenes 'geros kilmės') – 1)mokslas apiežmonių biologinių savybių pagerinimą; 2) mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes (Eugenetika); 3) mokslinė teorija ir praktika, istorijoje buvusių bandymų taikytigenetikos žinias žmonių atžvilgiu (rasinė higiena)
„Eugenikos“ sąvoką1883 m. įvedėČarlzo Darvino giminaitis, britųantropologasF. Galtonas (1822–1911). Jis eugeniką suprato kaip mokslą, kurio siekis yra padidinti teigiamai įvertintų paveldimų savybių santykinę dalį žmoniųpopuliacijoje.
Eugenikos mokslas išpopuliarėjoJAV, kur buvo įsteigtas institutas eugenikos propagandai, santuokos mokyklų, virš 100katedrų aukštosiose mokyklose ir kitokių įstaigų.Pensilvanijoje prie Bryn Movr koledžo įsteigta mokykla, išsikėlusi uždavinį išauklėtisuper women – viršmoterį. Joje mokėsi dvi dešimtys pačių gražiausių ir sveikiausių merginų nuo 11 iki 20 metų.
Vokietijoje ikiAntrojo pasaulinio karo pabaigos sinonimiškai eugenikai naudota „rasinės higienos“ (Rassenhygiene) sąvoka. Vokiečių mokslininkai buvo nustatę 12 punktų, pagal kuriuos eugenika turėtų būti pritaikoma gyvenime. Rasinės higienos idėjas savo ideologijai pasiėmėnacionalsocialistai ir po 1933 m. rasinę higieną pavertę valstybinės politikos dalimi. Jos uždavinys buvo padėti sukurtiantžmogiųrasę, o jos idėjos panaudotosgenocidui beietniniam valymui,psichopatologinių ligonių fiziniam sunaikinimui pagrįsti.
Nacizmo ideologijos bei nacistinės Vokietijos darbų visuotinis pasmerkimas turėjo įtakos eugenikos raidai. Daugelyje valstybių uždrausta naudoti net patį žodįeugenika, eugeniką nustojo laikyti mokslu, o tik mokslo teorija. Kai kuriose valstybėse eugenika iš viso paskelbapseudomokslu arba nemoksline „buržuazinio mokslo teorija“ (TSRS).
Nepaisant to, pokariniais metais Švedijoje buvo priimta eilė eugenikos įstatymų, kuriais vadovaujantis buvo prievartiniu būdusterilizuojamialkoholikai beiprostitutės.
Skatinant „sveikųjų“ reprodukciją anksti sudarantsantuokas ir remiant didesnį jų vaikų skaičių, ir trukdant „ligotųjų“ reprodukciją, per ilgą laiką tikėtasi „pagerinti“ gyventojus ir sumažintipaveldimųjų ligų skaičių.
Eugenikos idėjos atsirado pirmykštėje žmonių visuomenėje, kada pirmosios žmoniųbendruomenės nesąmoningai stengėsi išvengti neigiamųkraujomaišos padarinių, įsivesdami įvairius lytinius bei santuokinius draudimus (tabu) bei religine motyvacija skatindami gimstamumą.
SenovėsSpartoje veikė ištisa įstatymų sistema, skirta spartiečio kario ugdymui. Ką tik gimusį kūdikį apžiūrėdavo gerontai ir leisdavo gyventi tik fiziškai sveikiems individams; kūdikiai su apsigimimais nužudomi.
Primityvios eugenikos idėjos buvo vystomos medicinoje.
Krikščionybė atmetė bet kokį kišimąsi į gamtos reikalus, sutelkdama dėmesį į moralinę „eugeniką“ – dorinio idealo stiprinimąvisuomenėje, laikydama nuodėme nesantuokinius lytinius santykius,sodomiją ir kt. seksualinius nukrypimus.
XIX a. eugenikos idėjų susiformavimui lemiamą įtaką turėjo mokslo reikšmės išaugimas apskritai bei atradimaibiologijoje, iš kurių svarbiausiG. Mendelio nustatyti paveldimumo dėsniai.
XIX–XX a. eugenikos kaip mokslo susiformavimas pagrįstas atradimais žmogaus genetikos srityje irsocialdarvinistinėmis prielaidomis, kas sudarė šio mokslo neišsprendžiamą vidinę prieštarą.
XX a. 3-ame dešimt. į Lietuvą pradeda skverbtis eugenikos idėjos. 1928 m. visuomenę su eugenikos mokslu supažindino prof.K. Aleksa,[1] bet šio mokslo pasekėjų, o juo labiau praktikų nebuvo.
Eugenikos idėjos rado atspindį žmonijos grožinėje kūryboje. Žmogaus rūšies pagerinimą vaizdavoPlatonas „Valstybėje“,Kampanela „Saulės mieste“,[2]Tomas Moras „Utopijoje“.
Didelį dėmesį eugenikai skyrė Holivudo kino kūrėjai, ypač kino filmuose „Pretendentas“ ir „X-Men“. Ta tema įdomi amerikiečių rašytojos Jodi Picoult knyga „Iš antro žvilgsnio“.
