Estrogenai (gr.oistros 'aistra' +genos 'kilmė') – tai moteriškiejilytiniai hormonai (estradiolis, estriolis,folikulinas), kuriuos gaminafolikulaikiaušidėse,placenta, o nedideliais kiekiais –antinksčių žievė beisėklidės. Estrogenai lemiaantrinių lytinių požymių atsiradimą, paruošia moters dauginimosi sistemąnėštumui, užtikrinakiaušialąstės išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant josapvaisinimo galimybę poovuliacijos, taip pat jie sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose (makšties gleivinės epitelio proliferaciją, tinkamospH palaikymą,gimdos hipertrofiją ir ritmingus susitraukimus),pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą,lytinio potraukio atsiradimą.
Estrogenai kartu suprogesteronu atsakingi užnėštumo palaikymą irgimdymą. Kaip irandrogenai, jie turi daug įtakos bendrai medžiagų apykaitai organizme. Tiek pas moterį, tiek ir pas vyrą estrogenai reguliuojahipofizės gonadotropinę funkciją. Moters organizme estrogenai gaminasi nedideliais kiekiais iki patlytinės brandos, tačiau paskuikiaušidės šių hormonų gaminti ima žymiai daugiau. Estrogenų patekimas į kraują sąlygojagimdos,kiaušintakių irmakšties vystymąsi. Prasidėjus lytinei brandai, pirmasis požymis, kad estrogenų ima gamintis daugiau, yrapieno liaukų formavimasis. Pernelyg didelis estrogenų kiekis lemia ankstyvą moters lytinį subrendimą bei vyrofeminizaciją (moteriškų požymių pasireiškimą).
