Erozija – procesas ar reiškinys, kurio metu ardomasdirvožemio sluoksnis ar vyksta kitokio žemės paviršiaus ardymas ir nunešimas (upių erozija, bangų erozija, vandens erozija, vėjo erozija).
Žodis kilęs išlot.erodere 'graužti'.Anglų kalboje šis žodis pirmą kartą paminėtas 1541 m. Robertas Koplendo (Robert Copland) verstameGuy de Chauliac'omedicininiame veikale „The Questyonary of Cyrurygens“. Žodžiuerozija buvo apibūdintasopų susidarymasburnoje. 1774 m. anglų kalboje žodiserozija panaudota ne medicinine, ogeologine prasme.
Tai žemės paviršiaus sluoksnių ardymas dėlvėjo,ledynų, grunto paviršiumi ar susidarančiomis arba esamomis vagomis tekančio vandens, bangų mūšos poveikio.
Daugeliui žmonių erozija asocijuojasi su lietaus vandens sukelta dirvožemio erozija ir aplinkosaugažemdirbystėje irmiškininkystėje.
Labai lėtas stačių ir nuolaidžių paviršių kitimas dėl dalelių atsiskyrimo ir šliaužimo ar riedėjimo žemyn. Kalnų šlaituose dėl to kai kur susidaro nuobirynai. Spartus gravitacinės erozijos variantas – nuošliaužos. Gravitacinę eroziją stiprina dūlėjimas, vėjo ir vandens poveikis.
Tekantiupė iš pradžių stengiasi suformuoti savoslėnį. Todėl pirmiausia vyksta vertikali erozija. Upė graužiasi vis gilyn ir gilyn. Jos tekmės greitis, iš pradžių buvęs didelis, pamažu mažėja, kol nusistovi pusiausvyra. Susiformuoja V formos slėnis. Tuo metu prasideda horizontali arba šoninė upių erozija. Upė pradeda intensyviau ardyti savo krantus. Krantuose susiformuojaatodangos, įvairiosnuošliaužos.
Dirvožemio ar panašaus paviršiaus erozija dėl juo tekančio vandens „lakšto“ mechaninio poveikio. Ši erozija pasireiškia stipriai lyjant, jos metu dirvožemio sluoksnis plonėja visose aukštesnėse vietose ir storėja žemesnėse vietose.Labiau įdubusiose vietose gali vykti „griovelinė“ erozija, nes ten susidaro ne tekantis „vandens lakštas“, o vandens čiurkšlės, kurios energingiau ardo paviršių, dėl ko formuojasi grioveliai, po to grioviai,griovos.
Vėjo erozija – reiškinys, kai medžiagą nuneša vėjas. Vėjo erozija yra dvejopa. Pirmiausia, vėjas pakelia ir nuneša palaidas paviršiaus daleles į kitą vietą. Vėjo nešamos kietos dalelės trenkiasi į kietus paviršius ir juos dilina.
Vėjo erozija veiksminga vietovėse, kuriose mažai ar visai nėraaugalijos:
Vietovėse, kur stinga vandens, augalų danga būna menka ir nepakankama sustabdyti vėją palei veikiamą paviršių. Pvz.,pusdykumės irdykumos.
Vietovėse, kur augalija sunaikinta žmogaus. Pvz., išartosstepės.
Kovojant su vėjo erozija sodinamos apsauginės medžių juostos, statmenos vyraujančiai vėjų krypčiai.
Ariant kalvotose, banguotose vietovėse dirvožemis lėtai stumiamas žemyn. Todėl kalvų viršūnėse dirvožemio sluoksnis plonėja, papėdėse – storėja. Arimo eroziją stiprina lietaus erozija, sausringesnėse ir labiau vėjuotose teritorijose – ir vėjo erozija.
