Graikų mitologijojeEridanas (sen. gr.Ἠρῐδᾰνός) – upė-dievybė, pasakHesiodo –Okeano irTetijos sūnus.[1]
Pasak Polibijaus Eridanas yraPo upė, oHerodotas Eridanu vadino upę šiaurėje (Hiperborėjoje), iš kur buvo gabenamasgintaras.Vergilijus „Eneidoje“ aprašė Eridaną kaip vieną išHado upių.
KaiHeraklis ieškojohesperidžių sodo, jis pasiklausė kelio Eridanonimfų. Pasak „Metamorfozių“, per Eridaną plaukėargonautai, kvėpuodami baisią gaisro smarvę, kurią sukėlė įkritęsFajetonas. Eridanas garsėjogintaru, kuris kilęs išheliadžių, Fajetono seserų, ašarų. Šioje upėje Fajetonas ir nuskendęs.
Eridanas įsivaizduotas jaučiu, sutapatintas su žvaigždynu (Eridanas). Šis žvaigždynas taip pat vadintas Okeanu arba Nilu (dangiškojo vandenyno įvaizdis).
PavadinimąἨρῐδᾰνός bandyta sieti su Šumero mitinio miestoEridu vardu, nors greičiausiai jis indoeuropietiškas, kilęs išide.*dānu- („srautas, upė“, plg.Dunojus, Donas, Dniepras ir kt.).