| Erfurto senoji sinagoga | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Vieta |  Vokietija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iv |
 Nuoroda | 1656 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2023 (45 sesija) |
  Erfurto senoji sinagoga šalies/regiono žemėlapyje | |
 Vikiteka: | Erfurto senoji sinagoga |
| *Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. **Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Erfurto senoji sinagoga (vok.Alte Synagoge,jid. אלטע שול, ערפורט;hebr. בית הכנסת הישן (ארפורט)) – buvusisinagoga, stovintiVokietijoje,Tiuringijos žemėje,Erfurte.2023 m. sinagoga įtraukta į UNESCOPasaulio paveldo sąrašą dėl išsaugoto autentiškumo irviduramžių žydų bendruomenių gyvenimo liudijimo.
Sinagoga Erfurte yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių sinagogų Europoje. Dauguma pastato dalių datuojamos maždaug 1250–1320 m.[1] Dėl to, kad pastato stogas išlikęs nepažeistas, manoma, kad tai yra seniausias autentiškas sinagogos pastatas Europoje ir pasaulyje.[2]
Seniausios pastato dalys datuojamos 1094 m. Apie 1270 m. buvo pastatyta Didžioji sinagoga, apimanti senojo pastato dalis. Maždaug tuo metu datuojama ir vakarinė pastato siena. Joje yra šeši originalūs langai. 1300–ųjų pradžioje buvo pastatytas dar vienas aukštas.
1349 m. daugelis Erfurto gyventojų mirė nuoJuodosios mirties epidemijos, dėl kurios buvo kaltinami žydai. Dėl kilusiopogromo (dabar žinomo kaip Erfurto žudynės) žuvo nuo 100 iki 1000 žydų, o likusieji pabėgo iš miesto. Sinagoga buvo apgriauta, ir Erfurto miesto taryba perėmė pastato kontrolę. Vėliau jis buvo parduotas vietos verslininkui, kuris pastatą naudojo kaipsandėlį, išplėtėrūsį ir atliko nemažai kitų renovacijos darbų.
Nuo XIX a. pastatas buvo naudojamas kaip pobūvių salė, restoranas ir netboulingo žaidimo vieta. Taip buvo primiršta pirminė pastato funkcija, kuri leido jam išliktinacių valdymo laikotarpiu.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilo susidomėjimas senuoju pastatu. Architektūros istorikas Elmaras Altaseris 1992 m. pradėjo tyrinėti sinagogos istoriją. 1998 m. Erfurto miesto taryba išpirko šį nekilnojamąjį turtą, vykdė pastato tyrimų bei konservacijos veiklą. Kartu buvo išsaugota ir prikelta viso pastato (ne tik sinagogos) istorija.
2007 m. archeologai prie senosios sinagogos aptiko retą ir gerai išsilaikiusią žydų ritualinę pirtį –mikvah. Nuo 2009 m. sinagoga naudojama kaip vietos žydų istorijos muziejus. Joje saugomasErfurto lobis – viduramžių monetų, auksakalių darbų ir juvelyrinių dirbinių, rastų 1998 m., rinkinys. Muziejausekspozicijoje taip pat yra Erfurto hebrajų rankraščiųfaksimilės – svarbi XII–XIV a. religinių tekstų kolekcija, priklausiusi viduramžių žydų Erfurto bendruomenei.
2015 m. Erfurto senoji sinagoga, mikvah ir mūrinis namas buvo pasiūlyti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 m. Erfurto senoji sinagoga gavo UNESCO pasaulio paveldo statusą.
