Epyro periferija yra dalis gerokai platesnio istorinioEpyro, kurio dalis buvo šiuolaikinėjeAlbanijoje, bet didžioji dalis – dabartinėje Graikijoje. Epyro periferija sutampa su iki 1987 m. administracinės reformos buvusiuEpyro regionu.[1]
Epyro periferija yra kalnuotas kraštas. Jį sudaro senovinių genčiųmolosų irtesprotų[2] žemės, taip pat nedidelė dalischaonų žemių, kurių didžioji dalis buvo dabartinėje Pietų Albanijoje.
Epyre yra daug kalnų grandinių, kurios yra dalisDinarų kalnyno. Aukščiausias periferijos taškas yra kalnasSmolikas (gr.Σμόλικας), kurio viršūnė yra 2637 m virš jūros lygio. RytuosePindo kalnai skiria Epyrą nuoGraikijos Makedonijos irTesalijos. Didžioji Epyro dalis yra pavėjinėje Pindo pusėje. Vėjai iš Jonijos jūros atneša daugiau kritulių negu gauna kitos Graikijos dalys.
Vikos-Aoos nacionalinis parkas ir Pindo nacionalinis parkas yra Janinos nome. Abu nacionaliniai parkai pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais ir gausiafauna beiflora.
Epyras turi mažai gamtinių išteklių, kalnuotos vietovės netinka žemdirbystei.Avių irožkų auginimas nuo seno paplitęs šioje Graikijos dalyje – Epyro periferija Graikijos rinkai tiekia 45% mėsos. Apie Janiną auginamastabakas. Šiek tiek užsiimama žemdirbyste iržvejyba, tačiau daug maisto tenka įsivežti iš kitų Graikijos dalių, kur žemės derlingesnės. Epyre sukurta daug garsių pieno produktų, vienas jų – sūrisfeta.
Epyro periferijoje gyvena apie 350 000 žmonių. Epyras yra mažiausiai gyventojų turinti periferija (pagal 2001 m. surašymą). Viena iš priežasčių – masinėemigracija dėl prastų ekonominių sąlygų. Periferijos sostinėje gyvena apie trečdalį periferijos gyventojų. Didžioji dalis gyventojų yragraikai, bet provincijoje gyvena ir daugaromanų. Graikija oficialiai nepripažįsta jokių tautinių mažumų išskyrusTrakijos musulmonus, todėl sunku pasakyti, kiek aromanų gyvena Graikijoje ar Epyre.
1913 m. nubrėžus sieną tarp Graikijos ir Albanijos dalisalbaniškai kalbėjusių kaimų liko Graikijos pusėje, ograikiškai kalbėjusių – Albanijos pusėje (teritorijoje, kurią graikai vadinaŠiaurės Epyru). Tesprotijos pakrantėje kartu su graikais gyveno albanų mažuma (Čamo albanai). 1994 m. duomenimis Graikijos albanai nyksta, ir nepasisekė periferijoje rasti kalbančių albaniškai.[3]
↑Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987
↑Winnifrith, T.J.Badlands-Borderland: A History of Southern Albania/Northern Epirus. London: Duckworth Publishers, 2003,ISBN 0715632019, p. 8. „Tesprotai gyveno vakarinėje dalyje krašto, kuris dabar yra Graikijos Epyras, molosai likusiame Graikijos Epyre, o chaonai – pietinės Pietų Albanijos dalyje…“
↑Winnifrith, Tom J. „Southern Albania, Northern Epirus: Survey of a Disputed Ethnological Boundary“ (Society Farsarotul Home).
