Ea (arba šumerųEnkis,šum.𒂗𒆠 =EnKi) – viena svarbiausių dievybiųMesopotamijos mitologijoje (gretaAnu irEnlilio).[1]
Ea buveine laikytas požeminis vandenynasabzu (akad.apsû). Buvo sakoma, kad ant abzu pastatytasBabilono miestas. Ea sietas su išmintimi, magija bei užkalbėjimais. Be to, Ea globojo menus, amatus bei kitus civilizacijos pasiekimus. Buvo laikomas ir valytojų globėju (dėl sąsajų su vandeniu).[1]
Babiloniečių mite apie tvanąAtra-hasīs beiGilgamešo epe Ea – žmonijos kūrėjas ir sergėtojas. Ea sugalvojęs sukurti žmones iš molio, kad šie galėtų dirbti dievams. Visgi aukščiausiasis dievas Enlilis pamėginęs sunaikinti Ea sukurtus žmones, pasiųsdamas tvaną, nes žmonių keliamas triukšmas neleidęs jam miegoti. Išmintingasis Ea numatė Enlilio planą ir davė nurodymus išminčiui Atrahasiui kaip pasistatyti arką, kad žmonija išvengtų sunaikinimo.[1]
Mite „Adapa ir pietų vėjas“ Ea padeda žmonijai išsaugoti magijos ir užkalbėjimų dovaną, neleisdamasAdapai tapti nemirtingu.[1]
Enkis buvęs dievo An ir deivėsNamu sūnus, turėjęs brolį dvynįAdadą. Nėra aišku, kada Enkis ir Ea susiliejo į vieną dievybę; Ea pirmąkart paminėtas XXIV a. pr. m. e. Jo sutuoktinė buvusiDamgalnuna / Damkina, o vaikai – dievaiMardukas,Asarluhis irEnbilulu, deivėNanšė, taip pat išminčius Adapa.[1]
Ea pasiuntinys – dviveidis dievasIsimudas (akad.Usmû). Drauge su Ea jo abzu buveinėje gyvenę septyni išminčiai (apkallū), sukurti, kad išmokytų žmones išminties.[1]
Svarbiausias Enkio kulto centras – pietinės MesopotamijosEridu miestas, buvęsPersijos įlankos pakrantėje, tiesEufrato žiotimis; čia stovėjo šiai dievybei skirta šventyklaE-abzu („abzu“ namai), dar vadintaÉ-engura („požeminio vandens namai“) arbaE-unir.[2][1] Kadangi Enkis buvo viena svarbiausių dievybių Mesopotamijos panteone, jo šventyklų būta ir daugelyje kitų miestų.[2]
Mesopotamijos mene Ea vaizduotas barzdotas, vilkintis ilgus rūbus, dėvintis galvos apdangalą su ragais.Cilindriniuose antspauduose ši dievybė neretai vaizduota apsupta tekančio vandens srauto, kuriame plaukiojančios žuvys; tai simbolizavo požeminius abzu vandenis. Taip pat vaizduotas savo abzu buveinėje arE-abzu šventovėje.[1]
Naujosios Asirijos karalystės laikų reljefuose išNinurtos šventyklosKalache pavaizduotos figūros su žuvų žvynais. XX a. pradžioje jos klaidingai buvo laikomos Ea atvaizdais. Iš tiesų šios figūros vaizduojaapkalu išminčius, drauge su Ea gyvenusius abzu; kai kada jie įsivaizduoti pusiau žmogaus, pusiau žuvies pavidalo.[1]
Ea simboliai – išlenktasskeptras su avino galva, ožka-žuvis, taip pat vėžlys.[1]
Enkio vardo tikroji reikšmė yra neaiški. Dažniausias vertimas yra „Žemės viešpats“. Yra žinoma, kadEn – „viešpats“, oki – „Žemė“, tačiau pagal kitas teorijas gali reikšti ir „karalius“ arba „kalva“.
DievardžioEa kilmė nėra iki galo aiški. Senovės babiloniečių raštininkai dievavardį kildino iš šumerųÉ.a, reiškiančio „vandens namai“. Visgi manoma, kad greičiausiai jis semitiškos kilmės.[2][3]
| |||||||||||||||||||||||||||||
