Elektra – visuma reiškinių, sąlygojamaelektros krūvio ir jojudėjimo. Terminas dažnai vartojamas buitinėje kalboje.
Kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas vadinamaselektros srove. Elektros srovę galima gauti ir cheminėmis reakcijomis arba iš šviesos energijos fotoelementuose.
Chemiškai gaunama elektros energija naudojama baterijoms, maitinimo elementams, akumuliatoriams gaminti.
Pirmoji žmonijos pažintis su elektra buvo per elektrines iškrovas, kurias sukurdavoelektrinės žuvys. Senovės Egipto tekstai, datuojami 2750 m. pr. Kr., šias žuvis vadino „kitų žuvų saugotojomis“. Vėliau apie elektrines žuvis rašė romėnų, graikų ir arabų gamtos tyrinėtojai bei gydytojai.[1]
Elektrinis krūvis –elektromagnetinio lauko šaltinis. Sąvoka „elektrinis krūvis“ pirmą kartą paskelbta 1785 m., kai buvo suformuluotasKulono dėsnis. Matavimo vienetas –kulonas (simbolis C).
Elektros srovė – elektrinių krūvių kryptingas judėjimas. Srovė teka medžiaga, jeigu joje yra pakankamas laisvųjų krūvių nešėjų kiekis. Tokios medžiagos vadinamoslaidininkais. Srovei tekėti reikalingas elektrinis laukas, kurį sukuria elektros šaltinis. Krūvio nešėjais gali būti laisvieji elektronai metaluose, taip pat teigiami ir neigiami jonai dujose, skysčiuose ir plazmoje.
↑Moller, Peter; Kramer, Bernd (1991 m. gruodžio mėn.), „Review: Electric Fish“,BioScience,41 (11), American Institute of Biological Sciences: 794–96 [794],doi:10.2307/1311732,JSTOR1311732
