EURIBOR (angl.Euro Interbank Offered Rate; Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) – vidutinėstarpbankinės palūkanų normos, kuriomisbankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas kitiems bankamseurais; orientaciniseurozonospalūkanų dydis. EURIBOR skaičiuoja ir skelbia Europos bankų federacija, kuri atstovauja 4,5 tūkst. bankų 27ES narėse ir Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje.
EURIBOR indeksas skelbiamas kiekvieną dieną. Pirmą kartą EURIBOR paskelbtas 1998 m. sausio 2 d.. EURIBOR palūkanų norma taip pat laikoma baziniu dydžiu nustatantpaskolų palūkanų normas Lietuvoje ir kitose šalyse,ateities sandoriams sudaryti ir kitiems tikslams.[1]
2008–2009 m. finansų krizės įvykiai atskleidė, kad bankai turėjo paskatų nurodyti realybės neatitinkančias palūkanų normas. Teikdami skaičiavimo agentūroms savo skolinimo(-si) kainą, jie remdavosi ne rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais, o „numanomu“ palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje. Pavyzdžiui, kai kurie bankai kartais nurodydavo tokias palūkanų normas, kurios būdavo parankios jų turimoms didžiulės vertės nuo palūkanų normų lygio priklausančioms investicinėms priemonėms. 2013 m. Europos Komisija keturiems bankams („Barclays“, „Deutsche Bank“, „Société Générale“, RBS) paskyrė iki šiol didžiausias baudas dėl dalyvavimo „Euribor“ fiksavimo kartelyje, bendra baudų suma siekė beveik 1 mlrd. eurų.[2]