Vartotojo sutikimas arbalicencinė programinės įrangos sutartis (angl.end-user license agreement (sutr. EULA)), liet.galutinio vartotojo licencinis sutikimas) –sutartis tarpkompiuterinės programoskūrėjo/savininko ir jos kopijos naudotojo.[1]
Dažniausiai naudojama komercinių programų plėtotojų (tokių kaipApple arMicrosoft) arbalaisvosios programinės įrangos su komerciniais elementais.
Sutartis (angl. EULA) sudaroma įdiegus programinę įrangą ir prieš pradedant ja naudotis. Sudarymas realizuojamas susipažinimui pateikiamaprogramos licencija iržymimuoju langeliu šalia. Jo pažymėjimas reiškia, kad vartotojas susipažino su licencija, sutinka su visomis joje išdėstytomis sąlygomis ir garantuoja jų laikytis. Tai ne vienintelis variantas, kartais pasitaiko ir kitokiavartotojo sutikimo išraiška.[2]
Nepažymėjusžymimojo langelio (t. y. neišreiškusvartotojo sutikimo), dažniausiai, neįmanoma pradėti naudotis programine įranga, net jeigu ji jau parsisiųsta ar net nusipirkta/išsinuomota. EULA sudarymas yra privalomas, programos kūrėjų reikalaujamas kiekvieno programos vartotojo žingsnis.
Vartotojo sutikimas turi sutartinę galią[3] tarp programinės įrangos kūrėjo/savininko ir jos vartotojo, t. y. jį sudarantprogramos licencija (kurioje aptarta ką vartotojas gali, ir ko negali daryti su programa[4]) tampaprivaloma.
Vartotojo sutikimas neapsaugo programinės įrangos vartotojo, o yra skirtas apibrėžti intelektinės nuosavybės savininkų teises, visų pirma nuo neteisėto naudojimo (piratavimo).[5]