Dvigarsis –kalbos garsas, sudarytas iš to patiesskiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Šis terminas apima tiek grynuosius dvibalsius (kurie laikytini dvigarsių atmaina), tiek mišriuosius dvigarsius. Kartais prie dvigarsių priskiriamos irafrikatos.[1]
- Grynieji dvibalsiai sudaryti iš dviejųbalsių (ai, au, ei, ui, ie, uo). Iš jų ie ir uo vadinamisutaptiniais dvibalsiais, nes klausantis neįmanoma aiškiai atskirti juos sudarančių dėmenų.Lietuvių kalboje vartojamuosetarptautiniuose žodžiuose turimi dvibalsiai eu (Europa), oi (androidas), ou (šou). Vadinasi,bendrinėje lietuvių kalboje vartojami 6 savos ir 3 svetimos kilmės grynieji dvibalsiai.Jaustuke sudieu tariamas tribalsis ieu.[2]
- Mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių a, e, i, u +sklandieji priebalsiai (pusbalsiai) l, m, n, r. Jų yra 16: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.[1]
Pasikeitus žodžių riboms ir kintantmorfemoms, gali pasitaikyti antrinių, vėliau susidariusių mišriųjų dvigarsių arba trigarsių: tolti (plg. tolimas), mėlti (plg. mėlynas), raudonskruostis (plg. raudonas), obuolmušis (plg. obuolys), šienpjovys (plg. šienas) ir kt. Vyriškosios giminės daugiskaitosnaudininke turimas mišrusis trigarsisiem (geriems, jiems, plg.sen. liet. geriemus, jiemus), moteriškosios giminės daugiskaitos naudininke ir sutrumpintameįnagininke – mišrieji dvigarsiaiom,ėm (baltoms katėms, plg. sen. liet. baltomus katėmus; su baltom katėm iš su baltomis katėmis).
Kitokių mišriųjų dvigarsių yraskoliniuose ir tarptautiniuose žodžiuose, pavyzdžiui,om (kompotas),on (koncertas),ol (polka),or (orkestras, morka, korta) ir kt.
