Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Terajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapioDuarai)
  Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais.
Tropinės pelkingos džiunglės Čitvano slėnyje

Terajai (hind.तराई,IAST:tarāī,urd.ترائی – „drėgna žemė“) – gamtinisHimalajų regionas, siaura gamtinė zona, juosianti piečiausią Himalajų kalnagūbrį (Sivaliką) ir pietų. Šiaurėje ji siekiasi su pereinamąjabhabharo gamtine zona, o pietuose ji susisiekia su derlinga Indijos subkontinento aliuvine lyguma.

Terajai prasideda tiesDžamnos upe vakaruose ir baigiasi tiesBramaputros upe rytuose. Jie eina per šias valstybes irIndijos valstijas:Himačal Pradešą,Utarakhandą,Nepalą,Sikimą,Butaną,Arunačal Pradešą.

Gamta

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Regionui būdingi molio ir smėlio dirvožemiai ir aukštas gruntinio vandens lygis, kas daro jį labai drėgną, pelkingą ir dažnai užliejamą iš Himalajų atitekančių upių.

Zonoje stepinė augmenija su ypač aukštomis žolėmis kaitaliojasi su tropiniais miškais. Čia veisiasiindinis raganosis,dramblys,tigras,lokys,leopardas, kiti laukiniai gyvūnai.

Terajų gamtinėje juostoje Nepale įkurti 4 nacionaliniai parkai.

Terajai, esantys į pietus nuo Sivaliko, vadinami „Išoriniais terajais“. Tos pačios gamtinės sąlygos būdingos ir siaurai 5-10 km pločio juostai, esančiai šiauriau Sivaliko ir iš šiaurės apribotaiMahabharatos kalnagūbrio. Čia susidaro ilgi iš rytų į vakarus nusidriekę kalnų slėniai, vadinamividiniais terajais arbadun, siekiantys iki 100 km ilgio.

Kultūra, ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis –Madhesi.
taru kaimelis

Kadangi drėgnas klimatas leido greitai plistimaliarijai, šis džiunglių regionas istoriškai buvo rečiau gyvenamas, čia gyvenę tautelės (daugiausiataru) buvo prisitaikę išlikti gana žmogui netinkamomis sąlygomis. Tiek šiauriau gyvenę aukštikalnių tautos, tiek piečiau esančių lygumų tautos į vietos gentis žiūrėjo pažeminančiai, ir dabar jos užima vieną žemiausių vietų visuomenės hierarchijoje. Joms taikomas bendras pavadinimas (madhesi (मधेसी), kuris yra diskriminuojantis žodis. Jie kalba įvairiausiomis kalbomis: daugiausiahindi dialektaismaithili, bhodžpuri, avadhi ir kt.

XX a., kai išmokta kovoti su maliarija, terajai buvo gausiai apgyvendinami. Masiškai kertami tropiniai miškai, lygumose vystomas žemės ūkis, nes tai – vienos derlingiausių žemių Nepale. Čia gausiai auginami ryžiai, kviečiai, cukranendrės, tabakas ir kitos kultūros. Vietos tautos yra išstumiamosnepalių ir indų iš pietų.

Vidinių terajų slėniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Nepalo topografinis žemėlapis

Vidinių terajų slėniai turi savo pavadinimus. Iš vakarų į rytus jie yra tokie:

  • Dehradunas (UtarakhandoDehraduno rajonas) – vienas didžiausių slėnių, su dideliu to paties pavadinimo miestu,
  • Džogbudha (NepaloDadeldhura rajonas), menkai įsisavintas slėnis
  • Surkhetas (NepaloSurkhet rajonas), didžiausia gyvenvietė Birendranagaras, vietinės tautos –taru ir radžhi
  • Dangas ir Deukhuris (NepaloDang Deokhuri rajonas) – du paralelūs slėniai, vietinės tautos – taru ir kham magarai, didžiausia gyvenvietėTribhuvannagaras.
  • Čitvanas – (NepaloČitvano rajonas) – vienas didžiausių slėnių, esantis į pietus nuoKatmandu, gyvenamas taru, danuvar, darai and madžhi tautų.Narajani upė daro slėnį ypač derlingą, čia yra ne vienas miestas.
  • Kamala (NepaloUdyapur rajonas) – atsiradęs Trijuga ir Koši upių santakoje. Menkai įsisavintas slėnis.
  • Marin Khola (NepaloSindhuli rajonas) – gyvenamas haju tautelės, didžiausia gyvenvietė – Kamalamai.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Terajai&oldid=6783815"
Kategorija:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp