| Douglas DC-1 | |
 | |
| Tipas | Oro laineris |
|---|---|
| Gamintojas | Douglas Aircraft Company |
| Pirmas skrydis | 1933 m. liepos 1 d. |
| Pagrindiniai naudotojai | Transcontinental & Western Air |
| Pagaminta vnt. | 1 |
| Programos kaina | 325 000 USD |
Douglas DC-1 – pirmasisJAV įmonės „Douglas Aircraft Company“ sukurtas komercinisoro laineris (iš čia ir indeksas – „DC“ –angl.Douglas Commercial), pirmasis DC serijosorlaivio modelis. Nors buvo pagamintas tik vienintelis DC-1, jo konstrukcija tapo pagrindu labai sėkmingiemsDC-2 irDC-3.
Idėjos sukurti pilnai metalinį keleivnį monoplaną pradžia laikytina1931 m. įvykusi aviakompanijos „Trans World Airlines" (TWA) lėktuvoFokker F-10 avarija. Avarijos priežastimi tapo tarpsparno medienos laminato sluoksnių prasiskverbęs ir sluoksnius laikančius klijus ištirpdęs vanduo. Po nelaimės JAV prekybos departamento Aeronautikos skyrius nustatė griežtus medinių sparnų naudojimo keleiviniuose lėktuvuose apribojimus.[1][2]„Boeing“ atsakymu tapoBoeing 247 – dvimotoris metalinismonoplanas su suskleidžiamavažiuokle. Įmonės gamybos pajėgumai buvo rezervuoti„United Airlines“, priklausančios „United Aircraft and Transport Corporation", kuriai taip pat priklausė „Boeing“, poreikiams. TWA reikėjo panašaus orlaivio ir ji paprašė penkių gamintojų pateikti pasiūlymus pagaminti trimotorį 12 vietų metalinės konstrukcijos orlaivį, galintį nuskristi 1 080mylių (1 740 km) 150 mylių per valandą (242 km/h) greičiu. Daugiausiai iššūkių gamintojams kėlė specifikacijos reikalavimas, kad lėktuvas pajėgtų saugiai pakilti iš bet kurio pagrindiniuose TWA maršrutuose esančio oro uosto (ypač aukštai įsikūrusios ir karšto klimato zonoje esančiosAlbukerkės), su vienu neveikiančiu varikliu.[3][4]
Donaldas Duglasas (Donald Douglas) skeptiškai vertino šį konkursą. Jis abejojo, ar atsiras paklausa bent 100 orlaivių, ko reikėjo kūrimo išlaidoms padengti. Nepaisant šių abejonių jis pateikėmetalinio dvimotoriožemasparnio, talpinančio 12 keleivių, projektą.Lėktuvo įgulą sudarė dupilotai ir stiuardesė. Lėktuvo salone buvo įrengta garso izoliacija, jis buvo šildomas, galėjo kilti ir tūpti veikiant tik vienam varikliui.
Orlaivis viršijo TWA keltus skrydžio reikalavimus daugiausia dėlvaldomo žingsnio sraigtų.[5]
D. Duglasas 1935 m. straipsnyje apie DC-2 teigė, kad pirmojo DC-1 projektavimas ir gamyba kainavo 325 000JAV dolerių.[6]
Buvo pagamintas tik vienas šio modelio lėktuvas. Pirmą kartą prototipas pakilo 1933 m. liepos 1 d.,[7] pilotuojamasKarlo Koverio (Carl Cover). Orlaivis gavo pavadinimą DC-1 arba Douglas Commercial Model 1.[8] Per pusmetį trukusius bandymus šiuo lėktuvu atlikta daugiau nei 200 bandomųjų skrydžių, kurių metu lėktuvas pademonstravo savo pranašumą prieš tuo metu dažniausiai naudotusFord Trimotor irFokker Trimotor. 1934 m. vasario 19 d. juo atliktas rekordinis skrydis nuo vienos Jungtinių Valstijų pakrantės iki kitos; kelyje užtrukta 13 valandų 5 minutės.[9]
TWA priėmė lėktuvą 1933 m. rugsėjo 15 d. po to, kai buvo atlikta keletas modifikacijų – iki 14 padidinta keleivių talpa, sumontuoti galingesni varikliai. Ši modifikacija gavo naują pavadinimą –DC-2.[10]
Originalųjį DC-1 įsigijo britų ekonomistas lordas Forbsas (Lord Forbes), kuris juo skraidė iki 1938 m. Tų metų spalį jį įsigijo pirkėjasPrancūzijoje, lapkritį perpardavęs aviakompanijai „Líneas Aéreas Postales Españolas“ (L.A.P.E.). Lėktuvą be šios aviakompanijos taip pat naudojo Ispanijos respublikos karinės oro pajėgos,[11] nuo 1939 m. liepos – aviakompanija „Iberia“, jam davusi pavadinimą „Negron“. Nuo 1938 m. spalio iki 1939 m. balandžio lėktuvas buvo registruotas numeriu EC-AGN, vėliau – EC-AAE. Po 1940 m. spalio 4 d. įvykusio priverstino nusileidimoMalagoje (pilotas – amerikietis Rodolfo Bay Wright), lėktuvas buvo nurašytas.[12]
Skrydžio duomenys
| ||||||||||||||