Dniepro baltai – išnykusiosbaltų gentys, gyvenusios daugiausiaDniepro upės baseine.
Rašto paminklų šios gentys nepaliko.1962 m. Rusų kalbininkaiVladimiras Toporovas irO. Trubačiovas studijojeAukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė paskelbė tarp Dniepro baseino vandenvardžių radę apie 800 baltiškos kilmės vardų, bylojančių apie buvusį šios teritorijos etninį baltiškumą.[1][2]
Sprendžiant pagal įvairius archeologinius paminklus[3] bei baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimą,neolito pab. (III–II tūkstm. pr. m. e.) Vidurio ir Rytų Europoje gyvavo kelios artimai giminingos bent hipotetiškai baltiškos kultūros: Pamarių, (Vėlyvoji) Narvos, (Vėlyvoji) Nemuno. Ankstyviausia iš jų – vad.Pamarių kultūra – apėmė tik siaurą Baltijos jūros pietrytinės pakrantės ruožą.
Bronzos irgeležies amžiais (II–I tūkstm. pr. m. e. – I m. e. tūkstm.) teritorijoje į rytus bei pietus nuo dab. Lietuvos ir Latvijos egzistavo neabejotinai baltiškos (Vėlyvoji) Narvos ir iš jos išsirutuliojusiBrūkšniuotosios keramikos (šių dviejų kultūrų arealai apėmė ir dab. Lietuvos bei Latvijos rytines dalis),Dniepro-Dauguvos (dar vadinama „Smolensko piliakalnių kultūra“),Milogrado,Juchnovo ir vėlyvojiDjakovo kultūros (apie m. e. pr.Okos aukštupio baseine rytinėje dalyje sukūrė senbuvių Dniepro-Dauguvos kultūros atstovų ir ateivių „juchnoviečių“ metisai). III–V a. minėtos Dniepro, Dauguvos ir Okos baseinų baltų kultūros, stipriai veikiamos dar II–I a. pr. m. e. iš dab. Lenkijos į Dniepro baseiną giliai įsiskverbusių vakarinių baltų (Zarubincų kultūros atstovų) kultūros, transformavosi įKoločino, Bancerovo-Tušemlios irMoščino kultūras, gyvavusias iki VIII–X a. Moščinų kultūra skiriama iki viduramžių pab. Pamaskvėje, Protvos upės baseine gyvenusiųrytinių galindų protėviams.
Dnepro baltų likimą lėmė apie VII a. pab. prasidėjęs iki tol tik dab. dešiniakrantėje Ukrainoje gyvenusių rytinių slavų veržimasis į rytinę Dniepro baseino dalį.
IX(?)-X a. didžiumą Dniepro baltų nuo kitų, vakariau gyvenusių baltų atskyrė Dniepro paupiais į šiaurę slenkantysslavų migrantai; XI–XII a. beveik visi Dniepro baltai (išskyrusrytinius galindus) buvoasimiliuoti rytinių slavų. Jau nuo VII ir VIII a. sąvartos vykusį Dniepro baltų kultūrinį ir kalbinį slavėjimą turėjo itin paspartinti įvairiakalbiųRusios valstybėje gyvenusių genčių stačiatikiškas krikštas (kai kurie tyrinėtojai mano, kad po oficialaus Rusios krikšto (988 m.) dalis Dniepro baltų pasitraukė į vakarus ir ilgainiui įsiliejo į lietuvių irlatgalių etnosus).
{{cite book}}: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (nuoroda)
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
