Dinastija (gr.dynasteia „valdžia, viešpatavimas“) – tos pačiosgiminėsmonarchų, vienas iš kito paveldinčiųsostą, seka. Kai kuriosešalyse, turinčiose senasmonarchijostradicijas, kurių dinastijos suskilusios į keliasšeimas, pagrindinė dinastija gali turėti jaunesniųjų šakų.
Pirmosios dinastijos atsiradosenovės Egipte,Babilonijoje,senovės Irane, labiausiai išplitoviduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas –valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminėsįpėdinis. Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukiarevoliucijos, perversmai.[1]
- Prancūzija –Anžu,Valua,Burbonai,Bonapartai,
- Rusija –Riurikovičiai,Godunovai,Romanovai,
- Austrija –Babenbergai,Habsburgai,
- Lenkija –Piastai,
- Lietuva –Gediminaičiai,Jogailaičiai,
- Švedija –Vazos,Bernadotai,
- Didžioji Britanija –Plantagenetai,Vindzorai,
- Vokietija,Prūsija –Hohencolernai,
- Turkija –Osmanai.
