Dinaminė atmintis arbaDRAM (angl.Dynamic Random Access Memory) –neišliekamoji atmintis, kuri dažnai naudojama kaippagrindinė atmintis arba kaip atmintisvaizdo plokštėse.
Kai kalbama apie fizinį dinaminės atminties įrenginį vartojama sąvokadinaminė laikmena.[1] Kiekvienas dinaminės laikmenos atminties elementas (kuris saugobitą) sudarytas iškondensatoriaus irtranzistoriaus. Dvejetainis 1 saugomas įkraunant kondensatorių, o 0 - jį iškraunant. Kadangi kondensatoriai laikui bėgant išsikrauna, jų krūvį reikia periodiškai atkurti.[1] Įkrovimą ir iškrovimą valdo tranzistorius.[2]
Egzistuoja keli dinaminės atminties įgyvendinimo būdai, geriausiai žinomi: sinchroninė dinaminė atmintis (SDRAM) ir dvigubosios duomenų perdavimo spartos dinaminė atmintis (DDR SDRAM).[3]
Pirmoji dinaminė laikmena pagrįsta DRAM principu sukurta 1966 m.IBM.
Statinė atmintis (SRAM) saugo duomenis tol, kol naudojama galia arba energija. Jos atnaujinti nereikia. SRAM dažnai greitesnė nei DRAM, bet brangesnė. Be to, lyginant su DRAM, SRAM sunaudoja daugiau elektros energijos ir įkaista daug greičiau. Abu DRAM ir SRAM praranda duomenis, kai nutrūksta elektros tiekimas.
