Dilmunas buvo prekybiniu centru nuo4 tūkstantmečio pabaigos ikiXVIII a. pr. m. e. Jo klestėjimo viršūnė buvo2 tūkstantmečio pr. m. e. pirmieji 300 metų, vėliau prasidėjo nuosmukis dėl piratų antpuolių.VI a. pr. m. e.Babilonija, o vėliauPersija įtraukė Dilmuną į savo valdas. Seniausias žinomas Dilmuno paminėjimas rastas iš 3 tūkstantmečio pr. m. e. pab.Inanos šventyklojeUruke. Ten „dilmunu“ vadinama kirvių rūšis, taip pat kalbama apie prekyba vilna su Dilmunu. ~2300 m. pr. m. e.Lagašo karaliuiUr Nanšei skirtame įraše rašoma, kad „Dilmuno laivai jam atgabeno medienos duoklę iš svečių šalių“. Iškasitų karaliausBurnaburiašo II (~1370 m. pr. m. e.) valdymo laikotarpioNipūre rasti įrašai nuo Ili-Ipašros – babiloniečių valdininko, gyvenančio Dilmune, Nipūro valdytojui Enliliui-Kidiniui. Žlugus Kasitų imperijai, Mesopotamijos šaltiniuose Dilmunas nebeminimas, išskyrus 1250 m. pr. m. e. asirų įrašą, kuriameAsirijos karalius tituluojamas, be kita ko, Dilmuno irMeluhos valdovu. Vėliau Dilmunas minimas jauNaujosios Babilonijos karalystės šaltiniuose kaip Babilonijos valda.538 m. pr. m. e. žlugus Babilonui, Dilmuno pavadinimas nebeminimas.
Dilmunas minimas šumerų mitologijoje kaip „pirmykštis rojus“, „vieta, kur teka Saulė“. Dilmunas minimas kai kuriose šumerų kosmogonijos mituose, siejamas suEnuma Eliš mite minimais „dvejais vandenimis“ (tą reiškia pavadinimas „Bahreinas“).Gilgamešo epe minima, kad plaukdamas į Dilmuną jis turėjęs praplaukti Mašo kalną.
Su Dilmunu siejamos svarbiausios archeologinės vietovės yra Failakos sala Kuveite,Saro,Kalat al Bahreino vietovės Bahreine.