 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
_burial_chambers_at_Saar%2c_Bahrain.JPG)
Dilmunas arbaTelmunas (šum. =kur.dilmun.na) – senovinėcivilizacija, gyvavusiRytų Arabijoje (Bachreino regione). Tai buvo svarbus prekybinis centras, savo klestėjimo laikotarpiu kontroliavęs prekybinius maršrutusPersijos įlankoje.Šumerai Dilmuną laikė šventąja žeme. Nėra tiksliai žinoma, kokias teritorijas apėmė ši civilizacija, tačiau jos pėdsakų randamaBahreine,Kuveite,Saudo Arabijos rytinėje pakrantėje.Mesopotamijos civilizacijų šaltiniuose minima, kad Dilmunas buvo svarbiu vario tiekėju bei tarpininku prekyboje suIndo slėnio civilizacija.
Dilmunas buvo prekybiniu centru nuo4 tūkstantmečio pabaigos ikiXVIII a. pr. m. e. Jo klestėjimo viršūnė buvo2 tūkstantmečio pr. m. e. pirmieji 300 metų, vėliau prasidėjo nuosmukis dėl piratų antpuolių.VI a. pr. m. e.Babilonija, o vėliauPersija įtraukė Dilmuną į savo valdas. Seniausias žinomas Dilmuno paminėjimas rastas iš 3 tūkstantmečio pr. m. e. pab.Inanos šventyklojeUruke. Ten „dilmunu“ vadinama kirvių rūšis, taip pat kalbama apie prekyba vilna su Dilmunu. ~2300 m. pr. m. e.Lagašo karaliuiUr Nanšei skirtame įraše rašoma, kad „Dilmuno laivai jam atgabeno medienos duoklę iš svečių šalių“. Iškasitų karaliausBurnaburiašo II (~1370 m. pr. m. e.) valdymo laikotarpioNipūre rasti įrašai nuo Ili-Ipašros – babiloniečių valdininko, gyvenančio Dilmune, Nipūro valdytojui Enliliui-Kidiniui. Žlugus Kasitų imperijai, Mesopotamijos šaltiniuose Dilmunas nebeminimas, išskyrus 1250 m. pr. m. e. asirų įrašą, kuriameAsirijos karalius tituluojamas, be kita ko, Dilmuno irMeluhos valdovu. Vėliau Dilmunas minimas jauNaujosios Babilonijos karalystės šaltiniuose kaip Babilonijos valda.538 m. pr. m. e. žlugus Babilonui, Dilmuno pavadinimas nebeminimas.
Rašytiniai ir archeologiniai šaltiniai liudija Dilmuną buvus tarpine stotimi tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio civilizacijos (siejama su Meluha). Iš Dilmuno kildinami antspaudai randami tiekLothalyje, tiekFailakoje, tiek Mesopotamijoje. Per Dilmuną į Mesopotamiją turėjo keliautimediena,dramblio kaulas,lazuritas,auksas,karneolas,perlai,kriauklės,varis,asfaltas, iš jos –vilna,aliejus,javai,sidabras,švinas.
Dilmunas minimas šumerų mitologijoje kaip „pirmykštis rojus“, „vieta, kur teka Saulė“. Dilmunas minimas kai kuriose šumerų kosmogonijos mituose, siejamas suEnuma Eliš mite minimais „dvejais vandenimis“ (tą reiškia pavadinimas „Bahreinas“).Gilgamešo epe minima, kad plaukdamas į Dilmuną jis turėjęs praplaukti Mašo kalną.
Su Dilmunu siejamos svarbiausios archeologinės vietovės yra Failakos sala Kuveite,Saro,Kalat al Bahreino vietovės Bahreine.
| |||||||||||||||||||
