Diktatorius (lot.dicto – 'įsakinėju') –valstybės vadovas, turintisabsoliučią valdžią. Diktatoriais dažniausiai tapdavo kitą diktatorių nuvertus arba ką tik susikūrusių ar nepriklausomybę iškovojusių valstybių, kuriose silpnademokratija, vadovai.[1]
Senovės Romoje diktatoriumi tapdavo pareigūnai, kuriems ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kilus karui) senato nutarimu būdavo suteikiama neribota valstybės valdžia (bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams).[2] Kai kurie asmenys tokią valdžią išlaikydavo ilgesnį laiką, pvz.,Lucijus Kornelijus Sula arGajus Julijus Cezaris.
↑Brennan T. The Praetorship in The Roman Republic. — New York & Oxford:Oksfordo universiteto leidykla, 2000. — Vol. I: Origins to 122 BC. — Pp. 38—43online ; Andrew Lintott,The Constitution of the Roman Republic (Oxford University Press, 1999), pp. 109—113online.
