Medicininė diagnostika – įvairių metodų pritaikymas sveikatos problemoms identifikuoti. Diagnozei nustatyti reikalinga informacija paprastai renkama iš į gydytoją besikreipusio asmens,anamnezės ir fizinės apžiūros rezultatų. Dažnai atliekant tyrimą taip pat atliekama viena ar kelios diagnostinės procedūros, pavyzdžiui, medicininiai tyrimai. Kartaispomirtinė diagnozė laikoma tam tikra medicinine diagnoze.
Jau pateiktos informacijos papildymas papildomais duomenimis, kurie gali apimti anamnezės klausimus (kartai įskaitant ir kitų pacientui artimų žmonių), fizinę apžiūrą ir įvairius diagnostinius tyrimus;
Atliekamas diagnostinis tyrimas, siekiant padėti diagnozuoti arba nustatyti ligą arba galimą jos eigą (prognostinę informaciją) pacientui.[1]
Atsakymų, išvadų ar kitų rezultatų apdorojimas. Gali būti konsultuojamasi su konkrečios medicininės srities specialistais ar kitais paslaugų teikėjais.
Yra daugybė metodų ar būdų diagnostinei procedūrai atlikti, įskaitantdiferencinę diagnozę (simptomų lyginimą tarpusavyje, sąsajų ieškojimą) arba vadovavimąsi medicininiais algoritmais.[2] Diagnostika gali taikyti kelių skirtingų metodų sudedamąsias dalis.[2] RemiantisLietuvos įstatymais, diagnostikos ir gydymo eigą turi nustatyti diagnostikos ir gydymo protokolas, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos vadovo. Tvarką nustato Diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas.[3]
↑Thompson, C. & Dowding, C. (2009)Essential Decision Making and Clinical Judgement for Nurses.
↑2,02,1Langlois, John P. (2002). „Making a Diagnosis“. In Mengel, Mark B.; Holleman, Warren L.; Fields, Scott A. (eds.).Fundamentals of Clinical Practice (Antrasis leid.). New York, N.Y.: Kluwer Academic/Plenum Publishers.ISBN0-306-46692-9.
