Devonas ketvirta pagal užimamą plotą grafystė Anglijoje. Jos plotas yra 6 707 km².[1] 2022 m. duomenimis, grafystėje gyvena 1 232 660 gyventojų, o tai yra vienuolikta pagal dydį grafystė.[2] Administracinis grafystės centras yraEkseteris, oPlimutas yra didžiausias miestas Devone. Devonas vienintelė Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes – šiaurės ir pietų.
Devono pavadinimas kilęs iš senovėsbritų gentiesdumnonijų (lot.Dumnonii), gyvenusių pietvakarinėje Didžiosios Britanijos dalyjeRomos laikais. Manoma, kad šis pavadinimas susijęs sukeltų žodžiudubnos („gilus“) ir galėtų reikšti „gyvenantys giliuose slėniuose“.[5]
Britų kalbose Devonas vadinamas skirtingai:valų –Dyfnaint,kornų –Dewnens,bretonų –Devnent. Visi šie variantai susiję su „slėnio“ sąvoka. Devono vietovardžiuose dažnai pasitaiko elementas-combe, kilęs iš britų žodžiocwm („slėnis“).
1607 m. leidinyje „Britannia“ anglų antikvaras ir geografasViljamas Kemdenas aprašė Devoną kaip dalį senovinės teritorijos, kuri anksčiau apėmė irKornvalį. Pasak jo, šią vietovę buvo apgyvendinę britai, vadinami dumonijais arba damnonijais, kurie gyveno slėniuose ir žemumose.[6]
Dažniausiai vartojamas pavadinimas –Devon, tačiau formaDevonshire vis dar pasitaiko kai kurių organizacijų pavadinimuose, pavyzdžiui, buvusiame „Devonshire and Dorset Regiment“ – britų armijos pėstininkų pulke, veikusiame iki 2007 m. Nors kartais manoma, kad galūnė–shire atsirado per klaidą, šaltiniai rodo, kad terminasDefenasċīre („devoniečių grafystė“)[7] vartotas jau VIII a., kai senoji lotyniška formaDumnonia buvo palaipsniui pakeistaanglosaksišku pavadinimu.[8]
Torki esanti Kento ola rodo, kad žmonės Devone gyveno jau prieš 30–40 tūkstančių metų.Dartmūro apylinkės buvo apgyvendintosmezolito laikotarpiu, apie 6000 m. pr. m. e. Vėliau teritoriją užėmė romėnai, valdę ją apie 350 metų. Apie 600 m. prasidėjo saksų įsiveržimai iš rytų, iš pradžių pakrantėse, vėliau – giliau į žemyną. Devonas tapo riba tarpbritų iranglosaksų Vesekso karalystės, o IX a. viduryje jau priklausė pastarajai.
936 m. karaliusAtelstanas paskelbėTeimaro upę oficialia siena su Kornvaliu. Viduramžiais Devone įvyko pavieniai danų antpuoliai, tarp jų –Lidfordo puolimas 997 m. ir Taintono padegimas 1001 m.[9]
Vėliau regione veikėantiklerikaliniai judėjimai, o 1348 m.Ekseteryje pirmą kartą paminėta vienuolius pašiepianti grupuotė – Brotelingamo ordinas.[10]
Nuo seno Devonas garsėjoalavo ir kitų metalų gavyba. Nuo XII a. čia veikė Devono stanerių konvokacija – alavo kasėjų savivaldos institucija, kurios paskutinis posėdis vyko 1748 m.[12]
Genetiniai tyrimai parodė aiškų skirtumą tarp Devono ir Kornvalio gyventojų, atitinkantį dabartinę grafysčių ribą,[13] o devoniečių genetinis ryšys suBretane rodo, kad anglosaksų migracija į Devoną buvo ribota.[14][15]
Devonas yra pietvakarių Anglijos grafystė, turinti dvi pakrantes: šiaurinę – prieBristolio įlankos irKeltų jūros, ir pietinę – prie Lamanšo.[16] Palei jas driekiasi Pietvakarių pakrantės takas, kurio didelė dalis priskiriama saugomoms teritorijoms.
Grafystės vidinėje dalyje yra du nacionaliniai parkai:Dartmūro nacionalinis parkas ir dalis Eksmūro, besitęsiančio ir į kaimyninįSomersetą. Abu parkai pasižymi aukštumomis, durpynais ir laukine gamta. Kalvotas kraštovaizdis, tradiciniaimoliniai namai sušiaudiniais stogais ir jaukūs kaimai Devoną paverčia vienu populiariausiųpoilsio regionų Jungtinėje Karalystėje.
Pietų Devone yra keli istoriniai miesteliai –Dartmutas,Kingsbridžas irTotnesas. Pakrantėje išsidėstęTorki irPeintonas garsėja kaip populiarūs kurortai. Rytų Devone išsiskiriaEksmutas – vienas seniausių kurortinių miestų regione, žymintis geologinioJuros periodo kranto pradžią, irSidmutas, kuriame vyrauja XVIII–XIX a. britų architektūra, dažnai vadinama Jurgių stiliumi.
Tarp Niuton Aboto ir Ekso upės žiočių driekiasi pakrantės geležinkelio linija, laikoma viena vaizdingiausių visoje Jungtinėje Karalystėje. Ji eina pro raudonojo smiltainio skardžius, nuo jos atsiveria platūs jūros vaizdai, dėl kurių šis maršrutas dažnai vadinamas įspūdingiausiu šalyje.
Šiaurės Devonas – kaimiškas ir rečiau apgyvendintas regionas. Čia yra Didysis Hengmenas – aukščiausias pakrantės skardis Pietų Britanijoje (318 m).[17] Regionas taip pat žinomas dėl Bidefordo įlankos ir Hartlando kyšulio, esančių Atlanto vandenyno pakrantėje. Stiprios bangos ir palankios oro sąlygos šią pakrantę pavertė viena svarbiausių banglenčių sporto vietovių Britanijoje – ypačVulakomo,Vestvard Ho! ir Kroido paplūdimiuose.
Velso ir Pietvakarių Anglijos geologinis žemėlapis
Devono teritoriją skiria geologinė riba, apytikriai einanti perEkseterio apylinkes. Ji yra dalisTiso–Ekso linijos, kuri plačiąja prasme skiria Didžiąją Britaniją į žemumų zoną pietryčiuose ir aukštumų zoną šiaurės vakaruose. Pastarajai, kuriai priklauso ir didelė Devono dalis, būdingos raukšlėtosnuosėdinės, magminės irmetamorfinės uolienos.
Devonas davė vardąDevono periodui, kurio uolienos, susidariusios maždaug prieš 395–359 mln. metų, vyrauja šiaurinėje ir pietvakarinėje grafystės dalyse. Tuo laikotarpiu ši teritorija buvo padengta tropinėmis jūromis, kuriose nusėdo smiltainiai, skalūnai ir klintys.[18] Devono pavadinimas XIX a. tapo tarptautiniu geologiniu terminu geologųRoderiko Merčisono irAdamo Sedžviko iniciatyva.[19]
Pietų Devone irDartmūro apylinkėse dominuoja granitiniai kalnagūbriai, susiformavę iš Dartmūro masyvo – vieno didžiausių pietvakarių Anglijos uolienų darinių. Greta esančiame regione aptinkamos ir minkštesnės, tamsioskarbono periodo uolienos, kurios nulėmė švelnesnį, kalvotą kraštovaizdį.
Rytų Devonui būdingi raudonieji smiltainiai, susiformavępermo irtriaso periodais, dėl kurių čia vyrauja derlingi dirvožemiai. Vietomis pasitaikojuros,kreidos ir dar vėlesnių periodų geologinių darinių, ypač pakrantėse bei aplink Ekseterį ir Sidmutą. Kai kurios šių uolienų susiformavo prieš 50 mln. metų tropinio klimato sąlygomis.
Devone vyrauja vėsus jūrinis klimatas, kurį lemia Atlanto vandenynas irŠiaurės Atlanto srovė. Dėl šio švelnaus poveikio žiemos čia dažniausiai nebūna šaltos – tai viena švelniausių vietovių pasaulyje, esanti tokioje platumoje. Sniegas žemumose iškrenta retai, dažniau pasitaiko tik aukštumose, ypač Dartmūre.
Vasaros švelnios, nors kartais pasitaiko karščio bangų ir lietingų periodų. Kritulių kiekis labai nevienodas – nuo daugiau nei 2000 mm Dartmūre iki apie 750 mm pietrytinėje pakrantėje, kur vyrauja sausesni orai.[20] Ta pati pakrantė laikoma ir viena saulėčiausių vietų Jungtinėje Karalystėje.[21]
Orams įtakos turi kalvotas reljefas – pietuose jis gali sudaryti palankesnes sąlygas šiltesniems, sausesniems vėjams ir daugiau saulėtų dienų.
Ekseterio klimatas
Mėnuo
Sau
Vas
Kov
Bal
Geg
Bir
Lie
Rgp
Rgs
Spa
Lap
Gru
Metinis
Vid. aukščiausia °C
9,08
9,35
11,31
13,77
17,11
19,96
21,82
21,55
19,34
15,49
11,96
9,39
15,04
Vid. žemiausia °C
2,62
2,44
3,54
4,84
7,28
10,35
12,09
12,13
9,92
7,80
4,39
2,68
6,70
Krituliai mm
85,55
65,13
62,26
61,36
51,00
53,47
48,20
64,06
60,31
92,46
95,26
90,10
829,16
Duomenys: Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba[22] 2025 05 13
Devonas pasižymi dideliu gamtiniu įvairumu – nuo pelkių ir viržynų iki pakrančių uolų, todėl čia aptinkama daug retų augalų ir gyvūnų rūšių. Aplinkos apsauga rūpinasi Devono laukinės gamtos fondas,[23]Karališkoji paukščių apsaugos draugija ir agentūra „Natural England“, prižiūrinti valstybinius rezervatus.[24]
Devono flora taip pat išsiskiria – kai kurios rūšys aptinkamos tik šiame regione ir Kornvalyje. 2016 m. paskelbtas naujas regiono floros atlasas, pagrįstas naujausiais tyrimais.[25] Dėl švelnaus klimato Devonas tapo pirmąja vieta šalyje, kur pradėtos komerciškai auginti alyvuogės.[26]
2024 m. pradėtas projektas šiaurės Devone, kuriuo siekiama atkurti nykstančias Keltų drėgnuosius miškus. Planuojama pasodinti per 100 tūkst. medžių trijose vietovėse, tarp jų ir retą Devono šermukšnį. Projektą įgyvendina „National Trust“ drauge su savanoriais ir vietos bendruomenėmis.[27]
Ekseterio apskrities rūmai – Devono tarybos administracinė būstinė
Devono administracinis centras – Ekseteris. Didžiausias miestas – Plimutas, oTorbėjaus aglomeracija (Torki, Peintonas ir Briksamas) nuo 1998 m. sudaro atskirąunitarinę savivaldybę. Likusiai grafystės teritorijai vadovauja Devono grafystės taryba.
Devono grafystės ir Torbėjaus tarybos sudaro bendrą instituciją, atsakingą už decentralizuotas funkcijas – transportą, būstą, profesinį mokymą ir verslo rėmimą.[32]
Jungtinę valdžią sudaro 12 narių: šeši konstituciniai, turintys balsavimo teisę (po 3 iš kiekvienos tarybos), keturi nevisateisiai (iš rajonų savivaldybių ir policijos komisaro) ir du asocijuoti nariai. Pastarieji teisės balsuoti neturi.[33][34]
Svarbiausi Devono miestai – Plimutas, istoriškai svarbus uostamiestis; Ekseteris,grafystės centras; irTorbėjus, svarbus turizmo centras. XIX a., nutiesus geležinkelius, Devono pakrantėje išaugo daugybė kurortinių miestelių. Pietuose išsiskiria Dolišas,Eksmutas ir Sidmutas, šiaurėje –Ilfrakumas ir Linmutas. Torbėjaus aglomeracija (Torki, Peintonas, Briksamas) šiuo metu sudaro atskirą administracinį vienetą.
Devono ir Kornvalio riba ne visada ėjo dabartine Teimaro upe. Iki XIX a. pabaigos kai kurios parapijos priklausė kitai grafystei nei dabar, tačiau bažnytiniu požiūriu jos visada buvo priskirtos Kornvalio arkidiakonatui, o nuo 1876 m. –Trūro vyskupijai.
Iki romėnų įsiveržimo Devoną valdėkeltų gentis – dumnonijai. Po Romos imperijos žlugimo čia trumpai gyvavo dumnonijų karalystė.[35] Nors romėnų įtaka regione buvo ribota, krikščionybė Devone pasklido jau IV amžiuje.[36] Plėtojosi vadinamojikeltų krikščionybė – savita, bet išlaikiusi ryšį suRomos Katalikų Bažnyčia.[37][38][39]
Devone ypač gerbiamas keltų šventasisPetrokas, kurio vardu pavadintos kelios bažnyčios ir gyvenvietės. Krikščionybės įtaka regione sustiprėjo, kai Devonas buvo prijungtas prieVesekso karalystės ir įtrauktas į jos bažnytinę struktūrą.
Viduramžiais Devono bažnytinė struktūra keitėsi: regionas priklausė įvairioms vyskupijoms, kol 1050 m. Ekseteris tapo pagrindiniu bažnytiniu centru. Tais metais čia buvo įsteigta vyskupija, perkelta išKreditono – miesto, laikomo šv. Bonifacijaus gimtine.
Politinę įtaką Devono religiniam gyvenimui darė vietos diduomenė, ypač Kurtenių šeima. Rožių karų ir ankstyvųjų Tiudorų laikotarpiu grafystėje reikšmingą politinę įtaką turėjo keli įtakingi aristokratai.[40]
1549 m. Devonas tapoMaldaknygės sukilimo epicentru – jo metu žuvo tūkstančiai gyventojų.Reformacijos laikotarpiu vietos parapijos buvo prijungtos prieAnglijos Bažnyčios. Vėliau kai kur įsigalėjo puritonizmas, o grafystėje ėmė ryškėti religiniai skirtumai, ypač per pilietinį karą XVII a.[41]
XIX a. Devone itin išpopuliarėjometodizmas, ypač tarp darbininkų. Metodistų koplyčios atliko svarbų bendruomeninį vaidmenį – jose veikė chorai, savišvietos grupės, vyko susibūrimai. Nors po Antrojo pasaulinio karo religingumas sumažėjo, metodistų bendruomenės Devone tebėra svarbios.
Iki 1926 m. Devono grafystė neturėjo oficialausherbo, o dažnai vietoje jo būdavo naudojamas Ekseterio miesto herbas, pavyzdžiui, Devono pulko emblemoje. Po Vietos savivaldos įstatymo priėmimo 1888 m., grafystės taryba privalėjo turėti oficialų antspaudą, kuriame buvo vaizduojami trys herbai, atstovaujantys svarbiausiems to meto tarybos nariams.[43]
1926 m. Devonui suteiktas oficialus herbas: sidabriniame fone pavaizduotas raudonas karūnuotas liūtas, primenantis istorinį ryšį su Kornvalio grafuRičardu Plantagenetu. Viršutinėje dalyje vaizduojamas burlaivis, simbolizuojantis Devono ryšį su jūra ir jūreivyste. Herbo šūkislotynų kalba –Auxilio Divino („Dieviška pagalba“) – perimtas iš garsiojo jūrininkoFrensio Dreiko asmeninio devizo.
Vėliau herbas papildytas simboliniais elementais:Dartmūro ponio galva, Devono buliumi ir jūrų liūtu – šie akcentai pabrėžia vietos gamtą, žemdirbystę ir jūrinius ryšius.[44][45]
Po 1974 m. reformų Devono taryba sukūrė naują logotipą, tačiau herbas tebenaudojamas oficialioms ir iškilmėms skirtoms progoms.[46][47]
Devonas turi savo vėliavą, skirtą šventajam Petrokui – vienam svarbiausių regionošventųjų, kurio kultas paplitęs Devone ir aplinkinėse grafystėse. Dizainas buvo pasirinktas 2003 m. per „BBC Radio Devon“ surengtą visuomeninį konkursą,[48] kuriame nugalėjo interneto bendruomenės nario Rajano Silio sukurta versija.
Vėliavos spalvos atspindi Devono tapatybę – jos siejamos suEkseterio universitetu, vietinėmis sporto komandomis ir istoriniais simboliais. 2006 m. Devono vėliava pirmą kartą oficialiai iškelta prie Grafystės rūmų Ekseteryje, tuo simboliškai pripažįstant ją regiono simboliu.[49]
Devono vietovardžiams būdingos keltų kilmės galūnės–combe („slėnis“) ir–tor („uolėtas kalnas“), liudijančios istorinę sąsają su keltų kultūra ir kaimyniniu Kornvaliu. Taip pat dažni vietovardžiai su senosios anglų kalbos kilmės galūnėmis–ton („kaimas“),–cott („sodyba“),–worthy (dideles gyvenvietes žymintis terminas),–leigh („laukas“),Bere („miškinga vieta“).[50]
Devonas garsėja tradicinėmis šventėmis. Viena žymiausių –Wassail, vykstanti sausio 17 d.Vimple, kai sodo medžiams linkima gausaus obuolių derliaus.Oteri Sent Meri miestelyje perLaužų naktį vietiniai neša degančius dervos statinius – tai garbinga, tik seniems gyventojams skirta pareiga.[51] Kai kur, pavyzdžiui,Beri Pomerojuje, vis dar minima Karalienės diena, skirtaElžbietai I.
2019 m. Devono bendrasis vidaus produktas viršijo 26 mlrd. svarų sterlingų – daugiau nei Mančesterio ar Edinburgo.[52] Didžiausią užimtumo dalį sudarė sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba ir turizmas. Devonas taip pat išsiskiria išvystytais žemės ūkio, gamybos ir statybų sektoriais.[53]
Istoriškai regionas buvo mažiau ekonomiškai išsivystęs, ypač dėl žemės ūkio, žvejybos ir kasybos nuosmukio. Vis dėlto žemės ūkis ir toliau išliko svarbi ūkio šaka, o pastaraisiais dešimtmečiais pradėjo augti vietinės maisto gamybos ir smulkiųjų ūkių sektorius. Pieno pramonė vis dar susiduria su iššūkiais dėl žemų supirkimo kainų.
COVID–19 pandemija stipriai paveikė regiono ekonomiką.[54] Vis dėlto Devonas išlieka patrauklus sektoriams, kuriems nereikalinga konkreti geografinė padėtis[55][56] – augo skaitmeninių ir finansinių paslaugų sektoriai. Ekseteryje veikia nacionalinė meteorologijos tarnyba „Met Office“, o Plimute įsikūrusi nacionalinės prekybos tinklo „The Range“ būstinė.
Turizmas tebėra svarbi ekonomikos dalis – nuo XIX a. geležinkeliai paskatino kurortų plėtrą. Nors XX a. viduryje turizmo mastai sumažėjo, pastaraisiais metais stebimas atsigavimas. Regionas garsėja gamta,nacionaliniais parkais (Dartmūru, Eksmūru),pasaulio paveldo objektais (Juros periodo krantu, kasybos kraštovaizdžiu). 2019 m. turistų išlaidos viršijo 2,5 mlrd. svarų.[57] Tarp lankytojų populiarūs žygiai, dviračių maršrutai, vandens sportas, liaudies muzikos festivaliai ir vietinė gastronomija.
Devone ryškūs pajamų skirtumai. Daugelyje vietovių šalia Ekseterio ir Plimuto bei Pietų Hamso apygardoje pajamos viršija šalies vidurkį, tačiau kai kuriose vietose vis dar fiksuojami vieni mažiausių atlyginimų šalyje.
Devone veikia platus autobusų maršrutų tinklas. Pagrindiniai vežėjai – „Stagecoach“ ir „Plymouth Citybus“, o mažesni regioniniai operatoriai aptarnauja rytinę ir pietinę grafystės dalis.
Nuo 2021 m. atnaujintas keleivinis susisiekimas tarp Okhamptono ir Ekseterio. Taip pat svarstoma atkurti linijas, kurios pagerintų susisiekimą su Plimutu,[58] ypač po 2014 m. audros pažeidimųDolišo pakrantėje. Vis dėlto nuspręsta investuoti į esamos infrastruktūros stiprinimą.[59]
Devono taryba plėtoja „Devon Metro“ projektą, siekdama gerinti vietinius geležinkelių maršrutus. Atidarytos naujos stotys – Kranbruko (2015 m.)[60] ir Marš Bartono (2023 m.),[61] bei pagerintas susisiekimas Ekseteryje ir tarp pakrantės gyvenviečių.[62]
Ekseterio oro uostas – vienintelis keleivinis oro uostas grafystėje. Iki 2020 m. čia veikė buvusios oro linijų bendrovės „Flybe“ būstinė. Iš jo siūlomi skrydžiai tiek Jungtinės Karalystės viduje, tiek į kai kurias Europos šalis.[63]
Devone veikia visiems prieinamabendrojo lavinimo švietimo sistema. Grafystėje yra kelios dešimtys valstybinių ir privačių vidurinių mokyklų, taip pat keli tolimesnio išsilavinimo (FE) koledžai ir žemės ūkio koledžas netoliBadli Soltertono.
Kai kuriose savivaldybėse veikia gimnazijos, pavyzdžiui, Plimute ir Torbėjuje. Daugiausia mokinių mokosi Rytų Devone ir Tinbridže, o mažiausiai – Vakarų Devone, kur yra tik dvi vidurinės mokyklos. Kai kurios mokyklos turi šeštąją klasę, atitinkančią paskutines vidurinio ugdymo pakopas, tačiau tai priklauso nuo konkretaus rajono.
Grafystėje veikia trys universitetai:Ekseterio universitetas su padaliniais Ekseteryje ir Kornvalyje,Plimuto universitetas bei Plimute įsikūręs Šv. Morkaus ir Šv. Jono universitetas. Ekseterio ir Plimuto universitetai taip pat yra įkūrę bendrą medicinos ir odontologijos koledžą. Be to, Devone veikia tvarumo studijomis garsėjantis „Schumacher College“.
Devonas žinomas dėl tradicinės Devonšyrogrietinėlės arbatos – deserto, sudaryto išskonų,uogienės ir sutirštintos grietinėlės (angl.clotted cream). Nors šio patiekalo kilmė siejama su Devonu, dėl jos ginčijasi ir kiti regionai. Užsienyje patiekalas kartais vadinamas „Devonshire tea“.[64][65][66]
Taip pat teigiama, kadKornvalio pyragėlis (angl.Cornish pasty) pirmą kartą paminėtas būtent Devone – 1509 m. Plimute, nors šis patiekalas dažniausiai siejamas su Kornvaliu.[67]
2008 m. Devonui suteiktas Sąžiningos prekybos regiono statusas.[68][69]
Devone susiformavo savitos sporto tradicijos. Viena jų – vietinė imtynių rūšis, savo technika panaši į Kornvalio imtynes. XIX a. šios varžybos pritraukdavo tūkstantines žiūrovų minias.[70] Kai kuriose vietovėse iki XX a. dar buvo žaidžiamas vietinis žaidimas „outhurling“.[71] Iš senųjų papročių išliko Dartmūro šokiai ant laiptų ir žemdirbių ritualas „Verkimas dėl varpos“ (angl.Crying the Neck).
Futbolas Devone turi gilias šaknis – čia veikia trys profesionalūs klubai:Plimuto „Argyle“,Ekseterio „City“ irTorki „United“.[72] Plimuto komanda yra pasiekusi aukščiausią lygos rezultatą – ketvirtą vietąAntrojoje divizijoje. Ekseterio ir Torki klubai aukščiau neitrečiasis divizionas niekada nepakilo. Be jų, žaidžia ir keli stiprūs pusiau profesionalūs klubai, pavyzdžiui, Plimuto „Parkway“ ar Tivertono „Town“.[73]
Regbis Devone taip pat labai populiarus. Grafystėje veikia daugiau nei 40 klubų.Ekseterio „Chiefs“ rungtyniauja aukščiausiojeAnglijos lygoje ir 2017 m. tapo čempionais.[74] Plimuto „Albion“ žaidžia trečiajame divizione. Veikia ir keliregbio lygos klubai.[75]
Plimuto „Patriots“ atstovauja grafystęnacionaliniame krepšinio čempionate. Komanda įkurta 2021 m., po to, kai iš varžybų pasitraukė kitas grafystės klubas „Raiders“.[76]
Tarp kitų populiarių sporto šakų –motociklų lenktynės, kuriose sėkmingai pasirodė Ekseterio „Falcons“ ir Plimuto „Gladiators“, taip pat žirgų lenktynės – Devone veikia du hipodromai: Ekseterio ir Niuton Aboto.
Ekseterio universitetas dalyvauja nacionalinėse vyrų ir moterų ledo ritulio pirmenybėse. Devonokriketo rinktinė varžosi Mažųjų grafysčių čempionate – antrojoje Anglijos kriketo lygoje.
↑Stansfield-Cudworth, R. E. (2009).Political Elites in South-West England, 1450–1500: Politics, Governance, and the Wars of the Roses.Luistonas, Niujorkas: Edwin Mellen Press. pp. 165–73,206–13,321–29.ISBN978-0-77344-714-1.
