 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
Derlius –kultūrinių augalų subrandinti vaisiai ar kita žmogui vertinga dalis; jų kiekis, branda. Derliumi gali būtivaisiai (pvz.,obuoliai,uogos,grūdai),šakniagumbiai,šakniaviaisiai,stiebagumbiai (bulvės,burokai), kitos daržovių maistingosios dalys (kopūstų gūžės,špinatų lapai), techninių, pašarinių ir kitų kultūrinių augalų vertingosios dalys (žolė,žiedai,šaknys, pluoštas, aliejus ir kt.). Augalo savybė nešti gerą derlių vadinama derlingumu. Šis įvairiopai skatinamas suteikiant augalui kuo geresnes augimo sąlygas (tręšimas, ravėjimas, laistymas, purenimas, kenkėjų naikinimas) bei pagerinant paties augalo savybes (selekcija, genėjimas ir kt.).
Žemdirbiškose visuomenėse derliaus gausai ir sėkmei užtikrinti skiriama daug įvairių apeigų, tikint magine galia tarp atliekamų veiksmų ir derėjimo (pvz.,Rasų šventės sąryšis su vaisingumu), su tuo susiję daug draudimų. Svarbi tokios visuomenės gyvenimo dalis yra derliaus nuėmimas. Lietuvoje svarbiausi derliaus nuėmimai yrarugiapjūtė,šienapjūtė,bulviakasis, linarautė. Vidutinių platumų kraštuose derliaus nuėmimas vykstavasaros antroje pusėje–rudens pradžioje (nors dalis augalų duoda derlių dar pavasarį).
Lietuvių religijoje gero derliaus visų pirma prašoma deivėsŽemynos – žemės, kurioje bręsta visi augalai, taip patPerkūno, kurio siunčiamas lietus, kaip tikima, vaisina žemę. Su derliumi glaudžiai susijusiskalsos sąvoka – gausa, perteklius, vaisingumo perviršis.