Vos įžiūrima deliuvinė danga griovos papėdėje (dešinėje)Deliuvis,deliuvinės nuogulos,deliuvio šleifas – puriųuolienų dūlėsių santalka aukštumų papėdėje iršlaitų žemutinėje dalyje.[1] Ploniausias būna šlaitų viršuje, o storiausias – šlaitų papėdėse (deliuvio šleifas).[2] Susiformuoja veikiant tekančiam vandeniui (nuo šlaitų dūlėsius nuplaunalietaus srautai ir tirpsmo vandenys) beisunkio jėgai (grunto dalelės slenka šlaitais).[1] Šlaite dūlėsių nelieka (atsiveria uolienos), kai jų pašalinimas spartesnis uždūlėjimo procesą.[2]
Deliuvio nuogulos silpnai išrūšiuotos, nepasižymi sluoksniuotumu.[1] Deliuvis sudėtimi primena aukštesniuose šlaituose ir viršūnėse esančias uolienas.[1]Koliuviu tampa, nuslinkęs šlaito papėdėn ir liovęsis judėti.[2]
Deliuvyje pasitaiko įvairiųmetalų sąnašynų (alavo,aukso,volframo).[1]
- ↑1,01,11,21,31,4A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 31–32.
- ↑2,02,12,2Deliuvis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 622 psl.