Delaveras buvo pirmoji kolonija, 1787 m. priėmusi naująją konstituciją. Delaveras yra padalintas į 3 apygardas:Niukaslo,Kento,Sasekso. Niukaslo apygarda šiaurinėje dalyje yra labiausiai industrializuota.
Šiame straipsnyje pastebėta daug būdingų vertimo klaidų. Jei galite, pakoreguokite vertimą, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Delavero valstijos ribos šiaurėje išsidėsto neįprastai, nes didžioji dalis sienos su Pensilvanijos valstija sudaro 12 mylių ilgio arkos formą. Tai vienintelė valstija visoje JAV, turinti ovalo formos sieną, kuri sudaryta brėžus apskritimą, kurio centru tapo Niukaslo miestas. Ši 12 mylių siena su Pensilvanijos valstija vadinama –Dvylikos mylių žiedu. Šiaurės vakaruose po apskritimo brėžimo liko pleištas tarp Merilando ir Delavero, kuris nuo 1921 m. oficialiai priklauso Delavero valstijai.
Didžioji dalis Delavero išsidėsčiusi lygumų regione.[2] Aukščiausia vieta yra šaliaElbright Azimuth, šalia Konkordo vidurinės mokyklos, vietovės aukštis apie 140 metrų virš jūros lygio. Pati šiauriausia valstijos dalis įeina įApalačių pjedmontą, ši vietovė yra kalvota, uolėta.[3] TarpNaujojo Arko irVilmingtono, pagal Roberto Kirkvudo greitkelį, driekiasi Apalačių pjedmonto lūžio linija, šio greitkelio pietuose pereinama į Atlanto pakrantės lygumas, kurios yra plačios, smėlėtos, o kai kuriose vietose pelkėtos.
Kadangi beveik visą Delavero valstiją sudaro Atlanto pakrantės lygumos, didžiąją klimato dalį lemia Atlanto vandenynas. Valstija yra tarp drėgnos subtropinės klimato juostos ir kontinentinės klimato juostos. Nors valstijos ilgis tik 154 km, temperatūros ir kritulių skirtumai yra pakankamai ženklūs. Pietinėje valstijos dalyje, kuri yra Atlanto vandenyno ir Delavero įlankos įtakos zonoje, vyrauja švelnesnis klimatas, negu šiaurinėje valstijos dalyje. Karščio rekordas Delavero valstijoje užfiksuotas 1930 m. liepos 21 d.Milsbore (43 °C). Šalčio rekordas (-27 °C) užfiksuotas 1893 m. sausio 17 d. taip pat Milsbore.
Tarpinė klimato zona Delavere lemia didelę augalinę įvairovę valstijoje. Šiauriniame valstijos trečdalyje auga Šiaurės rytų pakrantės ir ąžuolynų miškai. Pietiniuose dviejuose valstijos trečdaliuose auga Vidurio Atlanto pakrantės miškai.
Prieš įsikuriant pirmiesiems europiečiams kolonistams Delavere gyvenoalgonkinų gentys, žinomosUnami Lenape vardu arbadelaverai. Gentys daugiausiai gyvenoDelavero slėnyje, paleiNantikoto upės eigą.Unami Lenape gentys daugiausia sugyveno suMunsi Lenape gentimis, kurių gyvenvietės buvo išsidėsčiusios paleiHadsono upę. Delavero indėnų gentys buvo išvysčiusios medžioklę ir agrikultūrinę visuomenę. Jie taip pat tarpininkavo prekiaujant su buvusiomis priešiškomisminkų irsaskačenokų gentimis.1670 m.irokėzai beveik sunaikino Delavero gentis, išlikę paliko savo gyvenvietes ir iki XVIII amžiaus persikėlė įAlegano kalnus. Tie indėnai ir jų palikuonys, kurie liko Delavero teritorijoje, priėmėkrikščionybę ir buvo integruoti prie kitų valstijos gyventojų.
Naujoji Švedija – Delavero indėnai sutinka švedų kolonistus.
Pirmieji europiečiai, įsikūrę dabartinio Delavero teritorijoje, buvoolandai.1631 m. jie įkūrė prekybinius postusSvanendalus, netoliLewes miesto. Per kelerius metus naujieji kolonistai buvo išžudyti vietos indėnų.1638 m.Peteris Minoitas, kartu su švedų, suomių bei olandų kolonistais, dabartiniameVilmingtone įkūrė švedų prekybinį postą –Naująją Švediją. Naujoji kolonija gyvavo 17 metų, tačiau1651 metais olandų kolonistai, kuriems vadovavo Peter Stuyvesant,Niukasle įkūrė fortą ir1655 m. užkariavoNaujosios Švedijos koloniją bei prijungė ją prie olandų Naujųjų Nyderlandų kolonijos. Po 9 metų,1664 m., Anglijos laivynas, vadovaujamas Sero Roberto Karo, užkariavo olandų kolonijas Delavere. Anglijos karalius, o tuo metu Jorko kunigaikštis Jokūbas II, naujajai kolonijai vadovauti paskyrėViljamą Peną. Viljamas Penas tuo metu buvoPensilvanijos provincijos valdytojas ir siekė savo valdoms priėjimo prie vandenyno, todėl Pensilvanijos provincijai buvo išnuomotos žemutinės Delavero apygardos.
Viljamas Penas įsteigė Atstovų vyriausybę ir derino savo abiejų sričių valdymą Generalinėje Asamblėjoje. Iki1704 m. Pensilvanijos provincija stipriai išsiplėtė ir provincijos atstovai pareikalavo autonominio valdymo nepriklausomai nuo Delavero žemutinių apygardų. Nuo to laiko pradėti rengti du Atstovų susirinkimai:Filadelfijoje irNiukasle. Viljamas Penas ir toliau faktiškai valdė abu regionus – Pensilvanijos provinciją ir Delavero žemutines apygardas, o toks valdymo būdas nebuvo unikalus. Nuo1703 iki1738 m.Niujorkas irNaujasis Džersis taip pat dalinosi tuo pačiu gubernatoriumi.[4] Taip pat irMasačiusetsas suNaujuoju Hampšyru kurį laiką turėjo tą patį gubernatorių.[5]
Pagerėjus ekonominei padėčiai Anglijoje ir sumažėjus naujųjų anglų imigrantų atvykimui į Delaverą, išaugo poreikis įsivežti vergus. Po truputį Delavere įsivyravovergija, imta plačiai kultivuoti tabaką.
Kaip ir dauguma vidurio Amerikos kolonijų, Delavero žemutinės apygardos kolonijos iš pradžių nenorėjo nutraukti ryšių su Anglija. Gyventojai gerai sutarė su britų valdžios atstovais kolonijoje, todėl įgijo didesnes autonomines savivaldos teises, negu kitos Anglijos kolonijos. Vilmingtono uosto pirkliai bendradarbiavo su Anglijos pirkliais.
Britams nugalėjusBrandivaino mūšyje ir užėmusVilmingtoną, Delavero valstijos prezidentasDžonas Makinlis buvo įkalintas kalėjime. Iki pat karo pabaigos britai kontroliavo visą Delavero upės regioną. Per šį laikotarpį britai stengėsi užkirsti kelią prekybai ir rėmėSasekso apygardos vietos lojalistus, kurie palaikė britų valdžią. Britai pažadėjo vietos vergams laisvę už pagalbą kovoje prieš revoliucionistus, todėl daugvergų traukė į šiaurę prisijungti prie britų karinių pajėgų.[6]
Dauguma kolonijos įkūrėjų atvyko į Delaverą išMerilando irVirdžinijos valstijų, kuriose tuo metu jau buvo daug gyventojų. Pastarųjų valstijų ekonomikų pagrindą sudarėtabako auginimas ir vergai, kurie atliko tabako sėjimo bei auginimo darbus. Dauguma atvykstančių iš Anglijos kolonistų tapdavo plantacijų darbuotojais tam tikram laikotarpiui, dažniausiai už tai gaudami apmokėjimą tik už kelionę. Ankstyvaisiais Amerikos kolonizavimo metais skirtumas tarp vergų ir darbininkų iš Anglijos karalystės buvo menkas. Dauguma laisvųjų buvusių vergų iš Merilando valstijos atvykdavo į Delaverą su šeimomis, kad čia įsigytų žemės. Dažniausiai jie būdavo vergų ir laisvai samdomų darbuotojų palikuoniai.[7]
Kai ekonominė padėtis Anglijos karalystėje ėmė gerėti, staiga sumažėjo į Delaverą atvykstančių britų, dėl to pradėjo intensyvėti vergų atsivežimas. Delavero ūkinei sistemai perėjus iš tabako auginimo į fermų ūkius sumažėjo vergų poreikis. Plintant Amerikos revoliucinėms idėjoms vietiniaimetodistai irkvakeriai ragino vergvaldžius išlaisvinti savo vergus. Iki 1810 m. trys ketvirtadaliai visų juodaodžių Delavero gyventojų buvo laisvi. Kai Džonas Dikinsonas 1777 m. išlaisvino savo vergus, jis buvo didžiausias vergvaldys visame Delavere, tuo metu turėjęs 37 vergus. Iki 1860 m. stambiausias valstijos vergvaldys turėjo tik 16 vergų. Nors bandymai visiškai panaikinti vergiją žlugo dėl tuometinių įstatymų spragų, faktiškai Delavero valstija atsisakė vergovės santvarkos. Pagal 1860 m. surašymo duomenis 91,7 % juodaodžių gyventojų buvo laisvi.[8]
Nepriklausomą juodaodžių bendruomenę1813 m. įteisino buvęs vergasPiteris Spenceris, pavadinęs bendruomenę „Afrikiečių Sąjungos bažnyčia“ (angl.Union Church of Africans). Ši bendruomenė buvoAfrikos Metodistų Episkopinės bažnyčios tąsa, kuri buvo įkurta 1793 m.Filadelfijoje. Piteris Spenceris naujai sukurtai bendruomeneiVilmingtone pastatė naują bažnyčios pastatą.[9] Nuo 1814 m. Piteris Spenceris pradėjo rengtiDidžiojo rugpjūčio susirinkimus (angl.Big August quarterly), kurie vyksta iki šiol ir yra vienas seniausiai vykstančių kultūrinių bei religinių renginių visoje JAV.
Prieš prasidedantJAV pilietiniam karui Delavero valstija oficialiai buvo vergiją įteisinusi valstija, tačiau kare ji kovėsiSąjungos pusėje. Delaveras balsavo prieš išstojimą iš Sąjungos valstijų1861 m. sausio 3 d. Dauguma Delavero gyventojų kovėsi Sąjungos pusėje, tačiau buvo kelios kuopos, kurios kovėsi užKonfederatus Merilando ir Virdžinijos valstijose. Delaveras buvo vienintelė vergiją įteisinusi valstija, kurioje nebuvo sudarytos karinės pajėgos, kovojusios Konfederatų pusėje.1865 m. gruodžio mėn. buvo ratifikuota13-toji JAV konstitucijos pataisa, išlaisvinusi visus vergus Delavero valstijoje.
Pagal 2000 m. surašymo duomenis, 91 % Delavero gyventojų gimtoji kalba buvoanglų, 5 % gimtąja kalba kalbėjoispaniškai, 0,7 % –prancūzų, 0,5 % –kinų, 0,5 % –vokiečių. Įstatymų leidžiamoji valdžia siūlė oficialiąja kalba pripažinti anglų kalbą tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate, tačiau toks įstatymas priimtas nebuvo.[12][13]
Dėl valstijos įstatymų, kurie yra palankūs bankams ir finansų įmonėms, dauguma jų turi būstines šiaurės Delavero dalyje. Finasų ir draudimo sektoriai yra pagrindiniai ekonominiai ištekliai, nors gamyba ir žemės ūkis išlieka svarbūs valstijai.
Vidutinės pajamos per metus vienam gyventojui sudaro 34 199 $, valstija užima 9 vietą pagal šį rodiklį. 2005 m. vidutinis savaitinis uždarbis vienam gyventojui buvo 937 $, pagal šį rodiklį valstija užėmė 7 vietą šalyje.[16]
Sveikatos apsauga (Christiana Care privačių gydymo įstaigų tinklas, Alfred I. duPont vaikų ligoninė), valstijoje yra apie 2 800 licencijuotų ir dirbančių gydytojų.[20]
Žemės ūkis, išskirtinai Sasekso apygardos paukštienos fermos (Perdue Farms, Mountaire Farms, Allen Family Foods)
Šalia valstijos sostinėsDoverio įsikūrusiDoverio oro pajėgų bazė yra viena didžiausių Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų bazių, joje dirba didelė dalis Delavero gyventojų. Taip pat ši bazė be kitų Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų mobilumo valdymo komandos užduočių atlieka ir žuvusiųjų užsienyje JAV karių ir kai kurių civilių palaikų priėmimo ir laikino saugojimo funkciją.
Dabartiniai Delavero valstijos automobilių numeriai, kurių dizainas sukurtas 1959 m. ir yra seniausias nepakitęs dizainas.[21]
Transporto sistemą Delavero valstijoje prižiūri Delavero transporto departamentas, kitaip žinomas kaipDelDOT.[22][23] Transporto departamento projektus iš dalies finansuoja Delavero transporto sistemos vyriausybės fondas, įkurtas 1987 m. Šis fondas palaipsniui leido atskirti finansavimą transporto sistemai nuo kitų projektų, kuriuos vykdo Delavero valstija. Delavero transporto departamentas atlieka kelių priežiūros darbus, organizuoja sniego valymą bei telkia savanorius, kurie tvarko kelių aplinką. Transporto departamentas taip pat finansuoja kelių ženklinimo darbus, prižiūri kelių mokesčių surinkimo taškus, valdo Delavero automobilių padalinį bei Delavero viešojo transporto sistemą (angl.Delaware Transit Corporation). 2009 m. Delavero transporto departamentas prižiūrėjo 13 507 mylias valstijos kelių, tai sudarė 89 % visų Delavero valstijos viešųjų kelių. Likusią dalį viešųjų kelių prižiūrėjo vietos savivaldos. Toks pasiskirstymas stipriai lenkia JAV vidurkį, kai valstijų transporto departamentai prižiūri tik 20 % valstijos viešųjų kelių.[24]
Amerikos viešojo transporto asociacija 2003 m. Delavero viešojo transporto sistemą pripažino geriausia šalyje. Viešojo transporto sistema plačiausiai apima šiaurinę Niukaslo apygardos dalį, o su Kento ir Sasekso apygardomis apjungia didieji valstijos greitkeliai. Viešojo transporto sistemą sudaro viešieji autobusai, traukiniai bei neįgaliesiems ir senjorams skirtas specialus transportas.
Iš pietvakarių link šiaurės rytų per Niukaslo apygardą Delaverą kerta 95-asis greitkelis (angl.Interstate highway 95 (I-95)). Tai stambiausias valstijoje greitkelis, tačiau Delavere yra dar 6 greitkeliai (angl.U.S. Higways): US 9, US 13, US 40, US 113, US 202 ir US 301. Taip pat Delavere yra valstijos reikšmės greitkelių (angl.State Highways): DE 1, DE 9, DE 404 ir kt. Greitkeliai US 13 ir DE 1, kurie prasideda iš šiaurės ir eina link pietų, sujungia Vilmingtoną irPensilvaniją suMerilandu. Greitkelis DE 1 sujungia Vilmingtoną su Delavero pajūriu. Greitkelis DE 9 jungia Doverį su Vilmingtonu, pakeliui aplankydamas vaizdingą maršrutą per Delavero įlanką. Greitkelis US 40 driekiasi iš rytų į vakarus, jungdamas Merilandą suNaujuoju Džersiu. Valstijoje yra 2 mokami greitkeliai:Delaware Turnpike, kitaip žinomas kaip I-95, jis jungia Merilando valstiją su Niukaslu ir Korėjos karo veteranų atminimo greitkelis, kuris žinomas kaip DE 1, jungia Vilmingtoną ir Doverį.
Delavero dviračių kelias 1 (angl.Delaware Bicycle Route 1), tęsiasi per visą Delavero rytinę pakrantę nuo Merilando valstijos sienos prieFenviko salos iki Pensilvanijos valstijos sienos šiaurėje. Tai pirmasis žymėtas dviračių kelias valstijoje.
Delavere yra apie 1 450 tiltų, beveik visus juos prižiūri DelDOT. 30 % visų tiltų pastatyta iki 1950 m. Likę tiltai, kurių neprižiūri valstijos transporto departamentas, tokie kaip: 4Chesapeake regiono ir Delavero kanalo tiltai yra prižiūrimi JAV kariuomenės inžinierių korpuso, o Delavero atminimo tiltas (angl.Delaware Memorial Bridge) prižiūrimas Naujojo Džersio ir Delavero valstijų įkurtos Delavero upės ir įlankos tarnybos (angl.Delaware River and Bay Authority).
↑Tadesse, Luladey B (August 26, 2006).„Del. workers earn 7th-highest salary in U.S.“. Delaware News-Journal. Suarchyvuotasoriginalas 2007-09-30. Nuoroda tikrintaAugust 26, 2006.Note: value of $937 per week was for the 4th quarter of 2005.
↑Starkey, Jonathan (April 21, 2011).„DuPont quarterly profit up 27%“.News Journal. Wilmington, DE: Gannett. Business. Nuoroda tikrintaApril 22, 2011. „The company employs 8,000 people in Delaware and 60,000 globally.“[neveikianti nuoroda]
↑Eder, Andrew (2008 m. liepos 21 d).„DuPont can't avoid talk of buyout“.Delaware News-Journal. Gannett. Suarchyvuotasoriginalas 2008-08-01. Nuoroda tikrintaJuly 23, 2008. „Any type of takeover of DuPont – the state's second-largest private employer, with about 8,900 employees – would almost certainly mean local job cuts, said John Stapleford, a senior economist...“
↑Barrish, Cris (July 10, 2011).„Oversight of doctors improves“.The News Journal. Newcastle, DE.ISSN1042-4121. Suarchyvuotasoriginalas 2011-07-10. Nuoroda tikrintaJuly 10, 2011.Note only the first online page of the article has been archived.
↑Staff (Delaware Department of Transportation Public Relations) (2005).Delaware Transportation Facts 2005(PDF). DelDOT Division of Planning. Suarchyvuotasoriginalas(PDF) 2008-09-09. Nuoroda tikrinta2014-01-23.
_(US48).svg)
