Šviesulys, esantis dangaus šiaurės ašigalyje turi deklinaciją +90°.
Šviesulys, esantis dangaus pietų ašigalyje turi deklinaciją −90°.
Ženklas prieš deklinaciją rašomas netgi jei deklinacija yra teigiama. Bet kokie kampiniai vienetai gali būti naudojami deklinacijai nusakyti, bet dažniausiai ji yra atskaitomalaipsniais, kampinėmis minutėmis ir kampinėmis sekundėmis.
Šviesulys, kuris kertazenitą, turi deklinaciją, lygią stebėtojo geografinei platumai, su šiaurės platumomis naudojant teigiamas deklinacijas. Poliuje esanti žvaigždė turi deklinacijas, artimas +90° arba -90°. Šiaurinėse platumose φ > 0, dangaus šviesuliai, turintys deklinacijas didesnes kaip 90° – φ, yra visada matomos (niekada nenusileidžiančios).
Jeigu kampus matuosime ne pagal dangaus pusiaują, ohorizonto atžvilgiu, tie kampai bus vadinamiazimutu ir aukščiu virš horizonto.
Saulės deklinacija (δ) yra kampinisatstumas tarpdangaus pusiaujo ir Saulės disko centro. Kadangi kampas tarp Žemės sukimosi ašies ir Žemės orbitos plokštumos yra maždaug pastovus, tai δ kinta kartu sumetų laikais ir kitimo periodas yra vienerimetai, kas yra laikas, per kurį Žemė apskrieja savo orbita aplinkSaulę.
Kai Žemės ašies projekcija į orbitos plokštumą sutampa su Žemę ir Saulę jungiančia linija, kampinis atstumas tarp pusiaujo plokštumos ir minėtos linijos yra didžiausias ir savo verte lygus 23°27'. Tai nutinkasaulėgrįžų metu. Taigi δ = +23°27' kai šiauriniame pusrutulyje yravasaros saulėgrįža ir δ = -23°27' kai šiauriniame pusrutulyje yražiemos saulėgrįža. Dėl Žemės ašies posvyrio, kampas tarp Žemės pusiaujo plokštumos ir linijos Žemė – Saulė (arbaekliptikos plokštumos), po truputį mažėja.
Kai Žemės ašies projekcija į orbitos plokštumą yra statmena linijai, einančiai per Žemę ir Saulę, kampas tarp šios linijos ir Žemės pusiaujo yra lygus nuliui. Tai nutinkalygiadienių metu. Taigi δ yra 0° kai Saulė yra lygiadienyje.
Kai norima rasti Saulės deklinaciją tam tikrą metų dieną, atliekami tokie skaičiavimai.
Dėl pakankamai mažo Žemės orbitosekscentriciteto, galima paprastumo dėlei laikyti, kad Žemė skrieja apskritimine orbita, o tada δ aprašys tokia išraiška:
kurcos skaičiuojamas laipsniais; ifcos skaičiuojamasradianais, 360° lygybėje turi būti pakeisti į 2π ir tada duos δ reikšmę laipsniais; yra metų diena, pradedama skaičiuoti nuo sausio 1 ir parodanti kiek dienų praėjo nuo sausio 1.
Diagrama vaizduoja kaip keičiasi Saulės keliasdangaus sferoje per metus keičiantis Saulės deklinacijai.Azimutas atskaitytas nuo šiaurės taško laipsniais °N, kur Saulė teka ir leidžiasi vasaros ir žiemossaulėgrįžų metu vietovėje su 56° šiaurės platuma.