 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
| Davidas Oistrachas | |
|---|---|
.jpg) | |
| Davidas Oistrachas | |
| Gimė | 1908 m. rugsėjo 30 d. Odesa,Ukraina |
| Mirė | 1974 m. spalio 24 d.(66 metai) Amsterdamas,Nyderlandai |
| Veikla | Rusų smuikininkas |
 Vikiteka | Davidas Oistrachas |
Davidas Fiodorovičius Oistrachas (rus.Давид Фёдорович Ойстрах g.1908rugsėjo 30Odesa,Ukraina –1974 m.spalio 24 d.Amsterdamas,Nyderlandai) – rusų smuikininkas, muzikos pedagogas, dirigentas, visuomenės veikėjas, vienas iškiliausių XX amžiaus muzikantų, vienas garsiausių pasaulio smuikininkų.
Davidas Fiodorovičius Oistrachas, būdamas talentingas ir produktyvus pedagogas, išugdė nemažai pasaulinės šlovės sulaukusių smuikininkų. Oistrachas įrašė kone visus reikšmingesnius smuiko veikalus ir daugybę kamerinės muzikos įrašų, taip pat redagavo didelę dalį svarbiausių smuiko kūrinių ir buvo reikšmingo skaičiaus naujų opusų konsultantu ir pirmuoju atlikėju. Davidas Oistrachas buvo ir dirigentas, dirigavęs įvairiausiems viso pasaulio orkestrams.
Jis gimė Odesoje, tuometinėsRusijos imperijos kultūros centre (dabarUkraina). Jo tėvas Fiodoras Oistrachas, buvo žemo rango valstybės tarnautojas, o motina Izabelė Stepanovna Odesos Operos teatro choro vokalistė. Penkerių, jaunas Davidas pradėjo studijuotismuiką iraltą per garsų vietinį dėstytojąPiotrą Stoliarskį. Jisai buvo pirmasis ir vienintelis Oistracho mokytojas.
Pirmasis jo debiutas buvo1914 m., kai jis pasirodė scenoje kaip jauniausias Stoliarskio mokyklos mokinys.1923 m. įvyko Oistracho solinis debiutas su orkestru, kur jis atlikoJ. S. Bacho koncertą smuikui a-moll. Baigęs Stoliarskio muzikos mokyklą, 1923 metais įstojo į Odesos Konservatoriją, Piotro Stoliarskio smuiko klasę.1926 m., baigiamajame egzamine jis atliko J. S. Bacho Čiakoną, Tartinio sonatą "Velnio treliai", Rubinšteino alto sonatą irSergėjaus Prokofievo koncertą smuikui D-dur, kuris dar tik buvo pradėjęs savo muzikinę istoriją. 1927 m. Oistrachas atlikoAleksandro Glazunovo koncertą smuikui diriguojant pačiam autoriuiKijeve irOdesoje.1928 m. smuikininkas debiutavo su Leningrado (dabarSankt Peterburgas) Filharmonijos orkestru didžiojoje Filharmonijos salėje diriguojant Nikolajui Malko, atlikdamasPiotro Čaikovskio koncertą smuikui D-dur op.35.
1928 m. Davidas Oistrahcas persikelė gyventi įMaskvą. Maskvoje jis buvo niekam nežinomas, todėl pradžia buvo sunki. Norint išgyventi, Davidui Fiodorovičiui tekdavo priimti įvairius darbo pasiūlymus. Jis grodavo pramoginiuose renginiuose arba tiesiog kaip pritariantis smuikininkas vokalistams. Su grupe įvairių atlikėjų Oistrachas dažnai keliaudavo po įvairius miestelius, praleisdamas naktis geležinkelio stotyse ar nepatogiuose nakvynės namuose.1930 Davidas vedė jauną pianistę Tamara Rotarevą. Sekančiais metais, jie susilaukė sūnausIgorio, kuris vėliau sekdamas tėvo pedomis tapo žymus smuikininkas.1929 sausio 22 dieną įvyko pirmasis Oistracho rečitalis Maskvoje, W. A. Mozarto vardo salėje.
Po sėkmingo pasirodymo E. Ysaye konkurse Briuselyje, Oistrachas tapo labai laukiamas ir kviečiamas daugelyje pasaulio salių. Įvairūs sovietiniai kompozitoriai ėmė jam dedikuoti kūrinius. Jis atliko Nikolajaus Miaskovskio ir Aramo Chačiaturiano koncertų premjeras Rusijoje. Antrojo pasaulinio karo metu jis aktyviai koncertavoSovietų Sąjungoje. Vokiečiams užpuolus Sovietų Sąjunga Oistrachas nepasitraukė iš Maskvos, o toliau tęsė savo kūrybinę veiklą. Jis koncertavo fronto linijose, ligoninėse, apsuptyje esančiame Leningrade. Dėstė Maskvos konservatorijoje, grojo radijo klausytojams.
Iš karto po karo Oistrachas keliavo po Sovietų įtakos šalis: Bulgariją, Rumuniją, buvusią Jugoslaviją, Austriją, Čekoslovakiją. Itin sėkmingas buvo Oistracho debiutasPrahos muzikos festivalyje "Prahos pavasaris", kur jisai susilaukė ypatingo pasisekimo. Šeštajame dešimtmetyje Oistracho koncertų maršrutai išplito po visą pasaulį: 1951 metais jis grojaFlorencijos festivalyje "Maggio Musicale" Italijoje, 1952 grojo koncertus Rytų Vokietijoje, 1953 Prancūzija, 1954 Didžioji Britanija. 1955 metaisOistrachas Debiutavo koncertaisJaponijoje irAmerikoje. Iš viso, per savo karjerą, JAV Oistrachas gastroliavo septynerius kartus. Nuo 1960 metų Oistrachas šalia atlikėjo, pradėjo ir dirigento karjerą.
Nuo1934 m. Davidas OistrachasMaskvos Konservatorijos dėstytojas, profesorius nuo1939 m. Maskvos konservatorijoje dėstė iki pat 1974 m. Pas Oistrachą mokėsi gausus būrys smuikininkų, kurių didelė dalis vėliau išgarsėjo visame pasaulyje. GarsiausiD. Oistracho mokiniai:Nina Beilina, Stefanas Gheorgiu, Eduardas Grachas, Olga Kaverzneva,Olegas Kaganas,Valerijus Klimovas,Gidonas Kremeris,Olegas Krysa,Aleksandras Livontas,Igoris Oistrakhas, Olga Parkhomenko,Victoras Pikaisenas,Viktoras Radovičius,Simeonas Snitkovskis,Liana Isakadze irAudronė Vainiūnaitė. Pažymėtina, jog pagrindiniai pokario Lietuvos smuiko mokyklos kūrėjaiAleksandras Livontas irViktoras Radovičius buvo Davido Oistracho absolventai, po karo baigę mokslus Maskvoje ir atvykę gyventi į Vilnių.
1968 m. buvo švenčiamas smuikininko šešiasdešimtmetis, kurio proga buvo surengta daug šventinių koncertų Sovietų Sąjungoje, tarp jų ir Vilniuje. Oistrachas jau buvo sulaukęs pasaulinės šlovės ir pripažintas vienu žymiausių XX amžiaus smuikininkų, šaliaJaschos Heifetzo,Yehudi Menuchino,Georgo Eneskų ir kitų.
Apie 10 metų Oistrachas grojo1702 metųStradivarijaus smuiku Conte di Fontana, kurį 1966-aisias iškeitė į1715 metųStradivarijų Ex Marsick.
1964 m. Oistrachas patyrė infarktą. Tačiau sėkmingai reabilitavęsis toliau tęsė savo aktyvią koncertinę ir pedagoginę veiklą. Jis jau buvo tapęs vienas iš pagrindinių Sovietų Sąjungos kultūriniu ambasadoriumi užsienyje. Po ciklo diriguotų koncertų Davidas Oistrachas mirė Amsterdame, nuo širdies smūgio,1974 m. Jo palaikai buvo pervežti ir palaidoti Maskvoje.
