Dauginimasis – procesas, kurio metuorganizmai produkuoja naujus savo rūšies organizmus. Dauginimasis yra esminis visos žinomos gyvybės bruožas. Kiekvienas egzistuojantis organizmas yra dauginimosi pasekmė. Dauginimosi būdai skirstomi į dvi dideles grupes –nelytinį irlytinį dauginimąsi.
Nelytinio dauginimosi atveju individas gali daugintis be kito tos rūšies organizmo įsikišimo. Tuo tarpu lytiškai dauginantis turi dalyvauti du priešingų lyčių organizmai.
Nelytinio dauginimosi metu panaudojamas tik vieno organizmo genotipas, todėl palikuonys būna genetiškai identiški motininiam organizmui arba labai panašūs.Bakterijos ir kai kurie kiti vienaląsčiai organizmai dauginasi jų ląstelėms skylant pusiau.Duobagyviai gali daugintis pumpuravimo būdu, nors gali ir lytiškai. Dauguma augalų taip pat gali daugintis tiek lytiškai, tiek nelytiškai. Kitas nelytinio dauginimosi būdas –partenogenezė – organizmo vystymasis iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Taip gali daugintis žemesniejiaugalai, įvairūsbestuburiai (dafnijos,amarai, kai kurieplėviasparniai) ir kai kuriestuburiniai (keletasroplių rūšių, kai kuriosžuvų rūšys, ir labai retai naminiaipaukščiai – daugiausiaikalakutai[1])
Dauginantis lytiškai genetinę medžiagą palikuonims perduoda du organizmai, taigi palikuonys turi abiejų organizmų genų derinį. Abu tėvai palikuoniui perduoda po pusę savo genų gamindami haploidinesgametasmejozės būdu.
Daugeliui organizmų būdingos skirtingos – vyriškos ir moteriškos – gametos. Toks dauginimasis vadinamas anizogaminiu. Moteriška gameta būna didesnė, nejudri ir vadinamakiaušinėliu, o vyriškos gametos būna smulkesnės, dažniausiai judrios ir vadinamosspermatozoidais.
Dalies organizmų visos gametos panašaus dydžio, formos ir judrumo. Tokios gametos vadinamos izogametomis, o organizmai – izogaminiais. Taip dauginasi kai kurie dumbliai.
Kai kurie organizmai, pavyzdžiui, blakstienotieji pirmuonys, gamina daugiau nei dviejų rūšių gametas.
