Kinijoje 0,4 % gyventojų save priskyrė prie daoistų.[6] TebepraktikuojamasTaivane.[7][4] Daoizmas padarė įtaką rinzai ir sotodzenbudizmo mokykloms Kinijoje, kurios tebegyvuojaJaponijoje.[4]
Daoizmo ištakos glūdi „protodaoistiniame“ laikotarpyje. XI–VI a. pr. m. e. pastarasis tarpsnis pasižymėjošamanistiniaisritualais ir protomokslininkų magų mokymais. VI a. pr. m. e.–200 m.Laodzi,Džuangdzi pradėjo plėtoti „filosofinį“ daoizmą. Ilgainiui daoizmas patyrė nuosmukį sumišęs su liaudies tikėjimu. Religinis liaudies tikėjimų grįstas daoizmas rutuliojosi nuo 200–600 m., budizmo veikiamas daoizmas plėtojosi nuo 600–1200 m. Veliau, apie 1200–1600 m. formavosi pasaulietinis ir religinis sinkretinis daoizmas. Galiausiai 1600–1900 m. išskiriamas religinio užslėpto daoizmo sklaidos periodas.[1]
Pagrindinė filosofinė sąvoka daoizme yradao. Laodzi dao sąvoką vartojo keliomis prasmėmis. Dao gali būti suvokiama kaip beformė, beribė, pirmapradė būtis, kuri spinduliuoja gyvybinės energijos dalelytesči. Pastarosios žadina dvasinį ir kūrybinį akstiną bei suteikia pavidalą daiktų pasauliui. Dao taip pat apibūdinamas kaip Visatos atsiradimo, raidos, išnykimo dėsnis, kuris dar įvardijamas dao keliu. Einant juo nušvintama, susitaikoma su savaiminiu pasaulio vyksmu. Taip išsaugoma žmogaus su pasauliu harmonija, kurią, daoistų įsitikinimu, sudaro priešybių vienovė (in ir jang).[2][1][8][9]
Trys tyrieji, trijų dao skaistybių valdovai, dar vadinami, vyriausiųjų dao dievų trejybe, valdanti ir prižiūrinti žmoniją. Iš pradžių svarbiausiu tarp Tyrųjų laikytasDaode Tiandzunas. Kaip teigiama, tai sudievintas dao pradininkas Laodzi. Jis pradėtas dievinti II a. pr. m. e. Manyta, kad Laodzi daug kartų buvo įsikūnijęs žmogumi, paskui tapo žmonių mokytoju. Dar pasakojama, kad jis buvo įšventintas į ilgo gyvenimo praktikas, kurias vėliau praktikavo daugelis daoistų. Po to jį išstūmėJuanši Tiandzunas. Taip pat minimasLinbao Tiandzunas. Apie XI a. Trijų tyrųjų funkcija daoizmo panteone sumenko, juos išstūmėNefrito imperatorius. Tikima, kad jam savo pareigas patikėjo pats Juanši Tiandzunas, jis esąs tik valdovo padėjėjas.[10][11]
