Perdidįjį tautų kraustymasį jutai, anglai ir saksai persikėlė į Britaniją, o į Jutlandijos pusiasalį apieV a. iš Skandinavijos pusiasalio persikėlėdanai, kurie VIII–XI amžiais dalyvavovikingų žygiuose. NuoVIII a. dabartinės Danijos teritorijoje kūrėsi nedideli valstybiniai junginiai.X amžiuje Gormas Senasis bei jo sūnusHaraldas I Mėlyndantis sukūrė Danijos karalystę su renkama karaliaus valdžia.
1241 m. paskelbtas Jutlandijos teisynas – pirmieji karalystės rašytiniai įstatymai. Tuo pat metu karaliaus valdžia silpo dėl didėjančios bažnyčios bei riterių ir žemvaldžių įtakos bei dinastinių kovų.1282 m. karaliaus valdžia dar apribota, pradėtas rengti didikų susirinkimas (Danehofas). Nuo1320 m. įkurtas ir Rigsgoras (Valstybės Taryba), sudarytas iš didikų ir dar labiau suvaržęs karalių.
Nors ir praradusi pirmaujantį vaidmenį prekyboje Baltijos jūroje, Danija stiprino įtaką regione ir1380 m. sudarė personalinę uniją suNorvegija, o1397 m. –Kalmaro uniją, sąjungą suŠvedija, kurioje vyraujantis vaidmuo teko Danijai.1460 m. sudaryta asmeninė unija su Šlėzvigu ir Holšteinu. Tuo tarpu karaliaus valdžia vis labiau silpo irXV-XVI a. praktiškai valdė Rigsrodas.1523 m. Švedija poGustavo I Vazos rengto sukilimo tapo nepriklausoma karalyste ir pagrindine Danijos varžove regione.
Po Grafų kivirčo sukilimo1836 m. šalyje įvestaliuteronybė, sekuliarizuotas bažnyčios turtas, pagyvėjo danų kultūros plėtra. Regione valstybės įtaka pradėjo silpti, per karus su Švedija (Septynerių metų Šiaurės karas,Kalmaro karas ir k.t.) prarastos kai kurios teritorijos Skandinavijos pusiasalyje.
XVII a. karalius Frederikas III pradėjo stiprinti karaliaus valdžią,1660 m. sostas paskelbtas paveldimu, o nuo1665 m. įvestaabsoliutinė monarchija, panaikintas Rigsrodas, išvaikytas Rigsdagas, naikintos bajorų privilegijos.1683–1687 m. reformuota teisinė sistema.
1721 m. pradėtaGrenlandijos kolonizacija, nuo 8 dešimtmečio vykdyta apšviestojo absoliutizmo politika,1788 m. panaikinta baudžiava, pagerintos amatininkų konkurencinės sąlygos. Neutrali užsienio politika ir reformos prisidėjo prie ūkio kilimo.
PerNapoleono karus1801 bei1807 m. Jungtinei Karalystei apšaudžius Kopenhagą ir konfiskavus laivyną, Danija prisijungė prie Napoleono (Danijos-Didžiosios Britanijos karas) ir pralaimėjus karą pagalKylio taiką prarado Norvegiją. Pradėjo mažėti Danijos tarptautinė įtaka, prasidėjo ūkio nuosmukis.
XIX amžiuje įvyko pramoninė revoliucija, pradėjo kurtis politinės partijos, stiprėjoskandinavizmas. Po Tautų pavasario (1848 m.) paskelbta1849 m. konstitucija, paskelbusikonstitucinę monarchiją ir suteikusi žodžio, tikėjimo ir susirinkimų teisę gyventojams.1901 m. konstitucijos pataisos sumažino turtuolių teises ginančių aukštųjų parlamento rūmų (Landstingo) įtaką, išplėstos rinkimų teisės, o1915 m. konstitucija įteisinta visuotinė rinkimų teisė (ir moterims).
Valdymo forma – parlamentinėkonstitucinė monarchija.[5] Ši sistema galioja nuo1849 m. Iki tol Danija buvo paskutinėEuropos valstybė, kurioje vyravoabsoliutinė monarchija. Dabartinė konstitucija priimta1953 m.birželio 5 d. Šalies vadovas yrakaralius arba karalienė. Tačiau jis turi tik reprezentacines funkcijas. Dabartinis valstybės vadovas yra karaliusFrederikas X.1972 m.sausio 14 d., mirus Margaretos tėvui karaliuiFrederikui IX, jai atiteko Danijos karalienės sostas. Margareta II yra pirmoji Danijos karalienė moteris.[5]
1945 m.birželio 26 d. Danija tapoJungtinių Tautų,[6], o1949 m.balandžio 4 d. Danija buvo viena iš šalių įkūrusiųNATO.1973 m. Danija kartu su Grenlandija tapoEuropos Sąjungos nare.[7] Po1979 m.gegužės 1 d. vykusio referendumo Grenlandija gavo autonomijos teises. Tačiau, dėl nepriimtinos žvejybos politikos šalyje pasklido euro skepticizmas.1982 m.vasario 23 d. surengus dar vienąreferendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) gyventojų pritaria išėjimui išES, 46,1 % tam prieštaravo.[8] 1985 m.vasario 1 d. Grenlandija palikoEuropos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES.
Danija administraciškai suskirstyta į5 regionus (dan.regioner), kurie smulkiau skirstomi į 78savivaldybes. Regionai buvo įkurti2007 m.sausio 1 d. Danijos administracinio suskirstymo reformos metu. Regionai pakeitė13 apskričių (dan.amt), o savivaldybės buvo sujungtos į stambesnius vienetus – savivaldybių sumažėjo nuo 270 iki 98. Danijai taip pat priklauso 2 plačiąautonomiją turinčios teritorijos –Farerų salos irGrenlandija.
Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala –Grenlandija. Ji yra 50 kartų didesnė nei pati Danija pagal plotą. Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektoriųŠiaurės jūroje, kur yra išgaunamanafta irgamtinės dujos.
Danijos reljefas labai panašus įLietuvos. Danija – daugiausiai lygumų kraštas.Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30-50 m aukščio virš jūros lygio. Reljefą suformavo paskutinis apledėjimas.Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausiai granitai (Baltijos skydo pakraščio).
Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) –Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų. Daniją skalaujaŠiaurės irBaltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo proKategato irSkagerako sąsiaurius. Krantai labai raižyti.
Danijai priklauso šiaurinėJutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos,Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų (Danijos salų sąrašas). Didžiausios salos Zelandijos (7000 km²), Fiūno (3000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.
Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiriaMažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salosDidžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yraEresuno sąsiauris.
Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas.Vasara vėsi,žiema švelni, nepastovi. Liepos vidutinė temperatūra 15-16 °C, sausio nuo 0 iki 1 °C. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0 °C. Kritulių per metus vidutiniškai nuo 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausiai rudenį ir žiemą.
Danijoje turistų pamėgti yra atostogų nameliai ir kempingo aikštelės. Svarbus šalies turizmo faktorius yra pakrantė, kuri palyginus su šalies dydžiu yra gana ilga.2007 m. buvo užregistruoti 45 603 826 pernakvojimai.[9] Turistam patrauklios vietos yra regionas prie Baltijos jūros ir dvi didžiausios Danijos salosZelandija irFiūnas. Taip pat turistų pamėgtos vietos yra įdomūs miestai, muziejai ir istoriniai statiniai.
Danija yra labai išsivysčiusi pramoninė šalis. Daugiau nei trys ketvirtadaliai eksportuojamų prekių yra pramoninės prekės arba mašinos.[10] Pramonės ir paslaugų firmos telkiasi daugiausiaSostinės regione, o palygintiJutlandijoje yra jų nedaug. Pramonė įneša apie 24,9 % į šalies BVP ir joje dirba apie 24 % visų dirbančiųjų, tuo metu paslaugų sektorius įneša apie 71,5 % ir jame dirba apie 73 % visų dirbančiųjų.[5] Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.[5]
Žemės ūkis šalyje yra labai modernizuotas. Jis įneša apie 2,3 % į šalies BVP ir jame dirba apie 3 % visu dirbančiųjų.[5] Daugiau nei puse šalies teritorijos, neskaitant Grenlandijos ir Farerų, yra naudojama žemės ūkiui. Danija yra viena didžiausiu kiaulienos gamintojų pasaulyje.[11] Didžiausią gyvulių skaičių sudaro kiaulės, galvijai ir arkliai. Nuo2000rugpjūčio 1 d. Danija yra pripažinta,Europos Sąjungos, kaip vyndarystės regionas. Nuo to laikodaniškas vynas gali būti, komerciniams tikslams, gaminamas ir parduodamas.
Pagrindinė Danijos Mokesčių agentūros veiklos užduotis yra surinkti mokesčius, darbo rinkos įnašus, akcizus, PVM ir t. t. Jeigu asmuo atvyksta į Daniją dirbti, tokiu atveju privalo turėti asmeninę mokesčių mokėtojo kortelę ir mokesčių mokėtojo kodą bei mokėti mokestį nuo gaunamų pajamų.[12]
Pasak oficialių 2007 m. duomenų, 91,1 % Danijos gyventojų yradanų kilmės.[13] Daugelis likusių gyventojų yra imigrantai arba neseniai imigravusių žmonių palikuoniai, daugiausiai išBosnijos, kaimyninių valstybių, pietų ir vakarųAzijos. Daug žmonių į Daniją atvyko naudodamiesi 1983 m. priimtu „Ateivių įstatymu“, kuris leidžia šeimos narių imigraciją. 2001 m. buvo priimti nauji imigracijos įstatymai, kurie yra vieni iš griežčiausių Europos sąjungoje.[14][15]
Pasak oficialios 2023 m. statistikos, 72,1%[16] Danijos populiacijos priklausoliuteronų bažnyčiai, kuri, pasak konstitucijos, yra nacionalinė Danijos bažnyčia. Neskaičiuojant imigrantų ir imigrantų palikuonių, liuteronų bažnyčios narių dalis yra dar didesnė – 90,3%. Mažiau nei 2% Danijos populiacijos yra musulmonai.
Danai nėra labai religingi. Pagal 2005 m. metų Zuckermano tyrimą, Danija yra trečia šalis pagalateistų iragnostikų procentą pasaulyje. Tyrimo duomenimis, nuo 43% iki 80%[17][18] danų nepraktikuoja jokio tikėjimo. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikė panašius duomenis: 31% Danijos gyventojų sakė, jog jie „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49% – kad „yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“, 19% – kad „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[19]
NorsKalėdos Danijoje yra laikomos pačia didžiausia švente, taip yra labiau dėl kultūrinių, o ne religinių priežasčių. Daugelis gyventojų lankosi bažnyčioje per krikštynas, vestuves ir laidotuves.
Vienas garsiausiųdanų architektųJørn Utzon, suprojektavęs Sidnėjaus operos rūmus
Danų architektūra susikūrė viduramžiais, pagal Prancūzijos ir Vokietijos bei kitų Europos valstybių pavyzdžius. Svarbiausi architektai, reprezentuojantys danų architektūrą, yra Arne Jakobseno (dan.Arne Jacobsen), kuris suprojektavo daugybė rotušių, Danijos nacionalinio banko pastatą, Peder Vilhelm Jensen Klint, Jørn Utzon, kuris suprojektavo garsųjįSidnėjaus operos pastatą, Erik Møller ir Johan Otto von Spreckelsen.
Sidabrininkas Georg Arthur Jensen sukūrė savitą pramonės dizainąSkandinavijos šalyse. Taip pat garsus sidabrininkas buvo Kay Bojesen, bet jis išgarsėjo dėl savo sukurtų medinių žaislų, įrankių ir indų. Kitas garsus sidabrininkas buvo Svend Weihrauch, kuris su savo darbais buvo vienu svarbiausiu Funkcionalizmo atstovu.
Danų muzikos kultūra darė įtaką vokiečių, italų ir anglų muzikos kultūros. Užsienio kompozitoriai:John Dowland,Heinrich Schütz irDietrich Buxtehude, ilgą laiką kūrė Danijoje. ŽymūsXX a. kompozitoriai buvoCarl Nielsen, kurio operos ir simfonijos pasiekė užsienį, Poul Schierbeck, Knudåge Riisager, Jørgen Bentzon, Finn Høffding, Herman David Koppel, Vagn Holmboe ir Niels Viggo Bentzon.
Žymūs populiariosios muzikos atlikėjai yraeurodance grupė Aqua, pop grupė Lukas Graham, šlagerių dainininkė Gitte Hænning,Olsen Brothers, kurie2000 m. laimėjoEuroviziją. Lars Ulrich, grupėsMetallica būgnininkas, yra kilęs iš Danijos.
Vienas garsiausių danų rašytojų buvoHansas Kristianas Andersenas, kuris savo kūriniais tokiais kaipPrincesė ant žirnio,Nauji karaliaus drabužiai,Coliukė ir kt., įėjo į pasaulio literatūros istoriją. Pasauliniu mastu taip pat žinomas yra teologas, filosofas, rašytojas iregzistencializmo pradininkasSiorenas Kirkegoras. Taip pat labai garsus buvo poetas Liudvikas Holbergas (dan.Ludvig Holberg), kuris rašė daugiausiai komedijas ir satyrinius romanus.
Du žinomi Danijoje dirbę vėlyvųjų viduramžių skulptoriai buvo Bernt Notke ir Claus Berg. Vienas žymiausių danų skulptorių buvoBertel Thorvaldsen (1770−1844). Jis, kartu su italuAntonio Canova, laikomi ryškiausiaisklasicizmo skulptoriais. Tais pačiais laikais taip pat kūrė Hermann Vilhelm Bissen ir Jens Adolph Jerichau. ŽymūsXX a. skulptoriai buvo Kai Nielsen, Robert Jacobsen ir Gunnar Westmann.
.svg)
.svg)
