Dagas Hamaršeldas (šved.Dag Hammarskjöld, g.1905 m.liepos 29 d.Jonšiopinge,Švedijoje – m.1961 m.rugsėjo 18 d.Ndoloje,Zambijoje) –Švedijos politikas, ekonomistas, diplomatas. Buvo antrasisJungtinių TautųGeneralinis sekretorius (nuo1953 m. iki1961 m.).[1]
Gimė žymaus Švedijos valstybės veikėjo, nuo1914 m. iki1917 m. – Švedijos ministro pirmininko – Jalmaro Hamaršeldo šeimoje. Buvo jauniausias iš ketverių sūnų.1907 m. tėvui tapusUpsalos lėno gubernatoriumi, šeima persikraustė gyventi įUpsalą. Mokėsi seniausioje Upsalos – Katedros mokykloje, vėliau studijavo istoriją, filosofijąUpsalos universitete, dar vėliau ten pat studijavo ekonomiką, o 1930 m. jam buvo suteiktas ir teisės bakalauro laipsnis. 1933 m.Stokholmo universitete apsigynė ekonomikos daktaro laipsnį. Nuo 1933 m. iki 1936 m. Stokholmo universitete dėstė politinę ekonomiją, nuo 1935 m. dirbo Švedijos finansų ministerijoje. Nuo1936 m. iki1945 m. – Švedijos finansų ministerijos statssekretorius. Nuo1941 m. iki1948 m. –Švedijos banko valdybos pirmininkas.
Nuo1947 m. pradėjo dirbti Švedijos užsienio reikalų ministerijoje. 1947 m. buvo Švedijos delegacijos Paryžiaus konferencijoje, kurioje aptartasMaršalo plano veikimo mechanizmas, narys. Nuo1948 m. iki1949 m.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. 1949 m. paskirtas Švedijos užsienio reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi.
Nuo1951 m. iki1953 m. – Švedijos ministras be portfelio. Nuo 1952 m. iki 1953 m. vadovavo Švedijos delegacijaiJungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. 1953 m. balandžio 7 d.Saugumo Tarybai rekomendavus, Generalinė Asamblėja vienbalsiai D. Hamaršeldą paskyrė Generaliniu sekretoriumi. Tapo antruojuEuropos atstovu šiose pareigose. Siekė stiprinti Jungtinių Tautų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose.1956 m. –1957 m., vykstantSueco krizei, Generalinė Asamblėja jam pavedė sukurtiJungtinių Tautų taikdarių pajėgas ir nusiųsti jas įEgiptą.1957 m.rugsėjo 26 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antrą kartą paskyrė D. Hamaršeldą į organizacijos Generalinio sekretoriaus pareigas. Nuo1959 m. iki1960 m. aktyviai sprendėAfrikos problemas, šio kontinento tautoms siekiant nepriklausomybės. Siekė nutrauktiKongo krizę.1961 m. rugsėjo 18 d. turėjoNdolos mieste susitikti suKongo politikuM. Čiombe, tačiau žuvo jo lėktuvui išskridus išLeopoldvilio ir nukritus 15 km nuo Ndolos oro uosto. Aviakatastrofos metu žuvo visi 16 lėktuvu skridusių žmonių. Nelaimės aplinkybės nebuvo išaiškintos, iškeltos versijos, kad sekretorius galėjo būti pašalintas Katangos kalnakasybos magnatų užsakymu.[2][3]
Po dešimties dienų jo palaikai buvo pervežti į Švediją. PalaidotasUpsalos senosiose kapinėse. Po mirties apdovanotasNobelio taikos premija. Jam vadovaujant Jungtinių Tautų organizacijai išaugo šios jos savarankiškumas nuoJAV.
