| DFS 39 | |
 | |
| Tipas | Eksperimentinis orlaivis |
|---|---|
| Gamintojas | Deutschen Forschungsanstalt für Segelflug (DFS) Nacistinė Vokietija |
| Kūrėjas | Alexander Lippisch |
| Pirmas skrydis | 1936 m. |
| Pagaminta vnt. | 1 |
| Variantai | DFS 40 |
| Prototipas | Fiesler Fi. 3 |
DFS 39Delta IVc –beuodegis eksperimentinis orlaivis,XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukurtasVokietijos sklandymo tyrimų institute (vok.Deutschen Forschungsanstalt für Segelflug – DFS).
Darbus su „skraidančio sparno" tipo orlaiviais Gerhardas Fizleris (vok.Gerhard Fieseler) pradėjo1932 m. Buvo tikimasi, kad toks orlaivis gali gerai pasirodyti oro lenktynėse. Tuo metu Aleksandras Lipičas (vok.Alexandeer Lippisch) turėjo problemų su Vokietijos aviacijos ministerija (vok.Reichsluftfahrtministerium - RLM) dėl panašaus tipo orlaivio Delta III katastrofos. RLM, kaip projekto sponsorius, buvo uždraudusi toliau plėtoti orlaivius su delta sparnais.
Lipičo sąjungininku tapoprofesorius Valteris Georgijus (vok.Walter Georgi) iš DFS (Vokietijos motorizuotų skrydžių tyrimų instituto), kuris padėjo panaikinti draudimą ir gauti finansinę paramą iš RLM. Už šias lėšas buvo įsigytas anksčiau sudužęs panašios konstrukcijos Fizlerio lėktuvas „Fieseler F 3" su gale sumontuotu varikliu ir stumiančiupropeleriu. Lipičas atstatė orlaivį, variklį perkėlė į priekį ir naują konstrukciją pavadino „Delta IVa".
Nors lėktuvas skrido geriau nei jo pirmtakas, bandymų metu įvyko dar viena avarija, dėl kurios buvo pradėtas tolesnis Lipičo projekto tyrimas, o Reicho aviacijos ministerija ir DVL (Vokietijos aviacijos bandymų institutas) vėl rekomendavo nutraukti tolesnę plėtrą. Georgijus toliau palaikė Lipičą ir tai leido tęsti projektą.[1]
Mašina buvo dar kartą perstatyta, šį kartą pakoregavus aerodinamines konstrukcijas, pagrįstas kuriant Lipičosklandytuvą „Storch IX" gautą patirtimi.
BandomasisDelta serijos orlaivis DFS 39 buvo sukurtas 1935 m. Šios Lipičo sukurtos eksperimentinių orlaivių serijos tikslas buvo ištirti beuodegių lėktuvų, t. y. orlaivių be horizontalaus stabilizatoriaus, skrydžio stabilumą. „Delta IVc" buvo Lipičo pasiūlymų dėl ankstesnių modelių tobulinimo rezultatas. Kurdamas šį modelį Lipičas siekė įrodyti, kad vertikalų stabilumą galima pasiekti išnaudojant žemyn nukreiptų sparnų galiukų ir lenktų (žuvėdros tipo) sparnų formos kuriamą aerodinaminį efektą.[2] „Delta IVc" pagalba šį įžvalga buvo patvirtinta.
Lėktuvas buvo suprojektuotas kaip beuodegis konsolinisžemasparnis medinės konstrukcijosmonoplanas, beveik atitinkantis kiek vėliau suformuotą „skraidančio sparno" koncepciją. Liemens priekyje buvo sumontuotas variklis su traukiančiupropeleriu, liemuo siaurėjo į galą ir baigėsi spyglio formos plokštuma. Orlaivyje buvo montuojama fiksuota trijų taškųvažiuoklė. Dviejų žmoniųekipažas sėdėjotandemo principu išdėstytose atskirose sėdynėse, vienas už kito.
Mašina pasirodė esanti labai stabili ir lengvai valdoma. Ji patraukė RLM dėmesį ir tapo „Projekto X“ – raketinio lėktuvo kūrimo programos – atskaitos tašku. Tolesnės plėtros rezultatu tapo raketinisnaikintuvas „Me 163 Komet".[2]
| Parametras | Duomenys (DFS 39 d – Delta IVc) | |
|---|---|---|
| Įgula | 1 | |
| Keleiviai | 1 | |
| Ilgis | 5,4 m | |
| Sparno | mojis | 9,6 m |
| plotis | 6,9 m | |
| plotas | 13,4 m² | |
| Aukštis | 1,8 m | |
| Masė | tuščio | 390 kg |
| kilimo | 600 kg | |
| Greitis | kreiserinis | |
| maksimalus | 220 km/val | |
| Skrydžio | lubos | 6300 m |
| nuotolis | 1350 km | |
| Variklis | radialinis 7 cilindrųvidaus degimo variklis „Pobjoy R"; 85 AG (63 kW) galios | |
| ||||||||||||||||||||