Džakarta (indonez.Jakarta; iki 1949 m.Batavija) –Indonezijos sostinė ir didžiausias miestas. ĮsikūrusiJavos salos šiaurės rytų pakrantėje, prieČilivungo upės žiočių.[2] Miesto plotas 699,5 km², 10,6 mln. gyventojų (2020).[3] Džakartos metropolinėje teritorijoje, kurios plotas 6392 km², gyvena 35,934 mln. gyventojų (2020 m.).[4] Tai antra pagal gyventojų skaičių miesto teritorija pasaulyje, poTokijo. Yra Soekarno‑Hattos ir Halimo Perdanakusumos tarptautiniai oro uostai,ASEAN būstinė.[5]
Planuojama, kad sostinė bus perkelta iš Džakartos įNusantarą.
Džakartos visuomenė įvairiakultūrė. Taip nutiko dėl to, kad į miestą plūdo migrantai iš viso Indonezijos salyno, vedami potencialiai aukštesnio pragyvenimo lygio siekių ir verslo galimybių pasiūlos.[6] Dėl spartaus augimo miestas virto labai sausakimšu. Negana to, gyvenimo sąlygas dar labiau pablogino nuolatiniai ekologiniai veiksniai, tokie kaippotvyniai.[7] Džakarta per metus grimzta iki 17 cm, o tai kartu su vandenynų lygio kilimu atsiliepė potvyniais. Džakarta yra viena iš greičiausiai grimztančių sostinių pasaulyje.[8] Reaguodamas į vis prastėjančią situaciją, šalies prezidentasJoko Widodo 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbė, kad Indonezijos sostinė bus perkelta iš Džakartos įRytų Kalimantano provincijąBorneo saloje.[9]
Nuo 358 m. minimaSundapura, nuo 669 m. –Sunda Kelapa, čia buvo didelis uostas.1527 m. musulmonų vadas Fatahila išvijo portugalus, o miestą pervadinoDžajakarta („Šlovinga tvirtovė“).[10]1619 m. salą užėmę olandai miestą pervadinoBatavija germanų gentiesbatavų garbei. 1949 m. miestui suteiktas dabartinis vardasDžakarta.
Pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Džakartos teritorijoje buvo Kelapos (arba Kalapos) uostas Čilivungo upės žiotyse. Jis egzistavosundų tautos žemėse. Tai buvo hinduistų gyvenvietė maždaug nuo V a. XII a. gyvenvietė tapo svarbiu hinduistų karalystės,sundų valstybėsSundos uostu. Pirmieji europiečiai, aplankę Kalapą, buvo portugalai. XVI a. pradžioje hinduistų karalius leido portugalų prekybininkams prie Kalapos pasistatyti fortą. Pagal pirmąją gyvenvietę iki šiol Džakartos uostas vadinamas Sunda Kelapa.
1527 m. miestą užkariavo šiaurinės kaimyninės valstybės valdovas Fatahila (Fatahillah). Jis Kalapos vardą1527 m.birželio 22 d. pakeitė į Džajakartą. Ši data laikoma oficialiu miesto gimtadieniu. XVI a. pabaigoje į Džajakartą atvyko olandai.1619 m.Nyderlandų Rytų Indijos kompanijos pajėgos, vadovaujamosJan Pieterszoon Coen, užėmė miestą ir pervadino jįBataviją. Miestas tapo Nyderlandų Rytų Indijos kolonijų sostine. XIX a. pradžioje miestas išsiplėtė, kadangi olandai kėlėsi į aukštesnes vietoves, kurios laikytos sveikesnėmis. 1811 m. Javą užėmė britai ir valdė salą 5 metus, kol Nyderlandai buvo okupuoti per Napoleono karusEuropoje, po to Java grąžinta Nyderlandams.
Formaliai ir tiesioginei Nyderlandų valdžiai plečiantis į didesnes salyno teritorijas, XIX a. ir XX a. pradžioje, kolonijinės Batavijos reikšmė didėjo. Olandų taktika išlaikyti kontrolę ir pajamas iš mokesčių reikalavo, kad eksporto prekės iš viso regiono būtų išsiunčiamos per Bataviją, o tai miestui suteikė ypatingą reikšmę, kurią jis išlaiko iki šių dienų.
Japonija užėmė miestą1942 m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir pervadino jį Džajakaruta, siekdama vietinių gyventojų palankumo. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. olandai vėl užėmė miestą, nepaisydami1945 m.rugpjūčio 17 d. indoneziečių paskelbtos nepriklausomybės. Džakarta tapo olandų pastangų atgauti visų buvusių kolonijų kontrolę centras, kol nepriklausomybės karas baigėsi Indonezijos valstybės pripažinimu1949 m. Tada miestui suteiktas dabartinis pavadinimas.
Atkūrus Indonezijos nepriklausomybę Džakarta itin sparčiai plėtėsi, tapo didžiausiu Indonezijos pramonės, prekybos ir kultūros centru, įgijo ir tarptautinę regioninio centro reikšmę.[2]
Skirtingai nuo kitųIndonezijos miestų, Džakarta turi specialųprovincijos statusą.[2] Miestui vadovauja gubernatorius, o ne meras. Džakarta dalinama į penkis rajonus (kotamadya arbakota), kuriems vadovaujawalikotamadya.
Kadangi Džakarta yra sostinė ir administracinis, politinis bei ekonominis centras, ji pritraukia daug imigrantų tiek iš Indonezijos, tiek iš užsienio. Dėl to Džakarta turi kosmopolitinį atspalvį ir įvairialypę kultūrą. Daugelis imigrantų yra iš kitų Javos dalių, kartu atsinešdami įvairiausius javiečių ir sundiečių dialektus bei tradicinį maistą ir papročius.
.svg)
