 | Šiam straipsniui ar jo daliaitrūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdamitinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cisleitanija (vok.Zisleithanien,Cisleithanien) – neoficialusAustrijos-Vengrijos austriškosios dalies pavadinimas.
Po dualistinės monarchijos sukūrimo oficialus austriškosios dalies pavadinimas buvo gana sudėtingas –Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder („Karalystės ir žemės, atstovaujamos imperijos taryboje (reichsrate)“). Kadangi austriškoji valstybės dalis užėmė dualistinės valstybės dalį į vakarus nuo Leitos upės, ji pradėta neoficialiai vadinti Cisleitanija. Transleitanija vadinta teritorija užLeitos upės (žiūrint iš Austrijos), t. y.Vengrijos karalystė.
Cisleitaniją sudarė 15karūnos žemių, kurios turėjo atstovusreichsrate (Cisleitanijos parlamentas):
| Žemė | Sostinė |
|---|---|
| Aukštutinė Austrija (Oberösterreich) | Lincas (Linz) |
| Bukovinos kunigaikštystė (Bukowina) | Černovcai (Czernowitz) |
| Austrijos pakrantė (Küstenland) | Triestas (Triest) |
| Čekijos karalystė (Böhmen) | Praha (Prag) |
| Dalmatijos karalystė (Dalmatien) | Splitas (Spalato) |
| Forarlbergas (Vorarlberg) | Bregencas (Bregenz) |
| Galicija ir Lodomerija (Galizien und Lodomerien) | Lvovas (Lemberg) |
| Karintijos kunigaikštystė (Kärnten) | Klagenfurtas (Klagenfurt) |
| Karniolos kunigaikštystė (Krain) | Liubliana (Laibach) |
| Moravijos kunigaikštystė (Mähren) | Brno (Brünn) |
| Silezijos kunigaikštystė (Schlesien) | Opava (Troppau) |
| Štirijos kunigaikštystė (Steiermark) | Gracas (Graz) |
| Tirolio grafystė (Tirol) | Insbrukas (Innsbruck) |
| Zalcburgo kunigaikštystė (Salzburg) | Zalcburgas (Salzburg) |
| Žemutinė Austrija (Niederösterreich) | Viena (Wien) |
Kiekviena karūno žemė turėjo regioninį parlamentą (Landtag), kuris siųsdavo atstovus į reichsratą iki1873 m., kai buvo įvesta visuotinė rinkimų teisė besiremianti klasiniais skirtumais (aukštesnė klasės rinkimuose turėjo didesnę įtaką).
Reichratas (498 nariai) buvo nacionalistinės kovos tarp imperijosvokiečių irslavų (ypaččekų) arena. Iš pradžių dominavo vokiečiai, tačiau po1807 m. rinkimų reformos, vokiečiai prarado daugumą.
Federacinių klausimų (finansai, gynyba) sprendimui reichsratas skyrė 60 narių delegaciją, kuri šiuos klausimus aptarinėjo su imperatoriumi.
Politinių sprendimų priėmimas dažnai buvo neįmanomas dėl įtemptų santykių tarp skirtingų tautų atstovų. Nuo1909 m. imperatoriusPranas Juozapas I valdė autokratiškai per imperatoriaus įsakymus.
Reichsrato veikla buvo nutraukta1914 m. kovą ir reichsratas nesusirinko iki1916 m., kai imperatoriumi tapoKarolis I.
| Tautybė | % iš visų Cisleitanijos gyventojų |
|---|---|
| vokiečiai | 33 % |
| čekai | 22 % |
| lenkai | 15 % |
| rusinai | 12 % |
| slovėnai | 5 % |
| italai | 3 % |
| kroatai irserbai | 3 % |
| kiti | 7 % |
| ||||||||||||||||
