Cirkas (lot.circus 'ratas') – pramoginiomeno šaka, pagrįsta jėgos ir miklumo demonstravimu, ekscentrika, dresuotųgyvūnų atrakcionais.[1] Taip pat cirku vadinama irorganizacija, rengianti cirko vaidinimus, bei vieta, kur šie vaidinimai vyksta.
Cirko istorija siekia antikos laikus, kaiRomos stadionuose iramfiteatruose buvo rengiami įspūdingi renginiai žiūrovams.Europoje pirmasis cirkas buvo įkurtasXVIII a. pabaigoje –Londone padėjo veikti Astlio amfiteatras. Jo įkūrėjas – anglasFilipas Astlis (angl.Philip Astley) (1742–1817 m.), laikomas „šiuolaikinio cirko tėvu“.
Lietuvos cirko artistui Jonui Ramanauskui (1912-1996 m.) skirtas pašto ženklas
Lietuvoje kultūroje cirko elementai pastebimi nuo seno. Jų būta liaudies žaidimuose pramogose. Šventėse populiarūs buvo įvairūsklounai, mimai, akrobatai, gyvulių dresuotojai.
Ryškesni cirko istorijos pėdsakai šalyje pastebimi nuoXIX a. pradžios.Kaune, o vėliau irVilniuje pradėjo veikti pirmieji stacionarūs cirkai. kituose miestuose dažnaigastroliavo garsios užsienio cirkotrupės.XX a. pradžioje tapo žinomi ir pirmieji pasaulinio garso cirko artistai, kilę iš Lietuvos –V. Januševskis (1886–1970 m.), garsaus muzikinių klounų dueto „Bim – Bom“ įkūrėjas I. Radunskis (1872–1955 m.).
PoI Pasaulinio karo cirkų arenose pagarsėjo ir kiti lietuviai – stipruoliai J. Jankauskas, K. Požela, J. Ramanauskas, ekvilibristas M. Vilenčikas, dviračių figūristas J. Mejeris, fakyras A. Pilkauskas.
Kūrėsi nedidelės cirko trupės. Apie 1929 m. buvo įkurtas pirmasis profesionalus lietuviškas cirkas „Aušra“ (įkūrėjai –P. Gudauskas irP. Tarutis). Tarpukariu Lietuvoje veikė dar keli cirkai, nutraukę veiklą prasidėjusII pasauliniam karui.
Sovietmečiu profesionalius lietuviško cirko artistus vienijo kolektyvas „Vilnius“, atkūrus nepriklausomybę – „Baltijos cirkas“, dalį šalies cirko profesionalų nuolatos kviečia užsienio cirkai.
Pirmosios cirko trupės Lietuvoje pradėjo kurtis XX amžiaus 3-čio dešimtmečio pabaigoje.1926–1941 m. laikotarpiu Lietuvoje veikė apie dešimt įvairaus dydžio cirko koletyvų – nuo vos kelių artistų balaganėlio iki rimtų cirko trupių. Žymesni prieškario Lietuvos cirkai:
1944 m. lietuviai cirko artistai buvo suburti į vieną profesionalų kolektyvą „Cirkas scenoje“, įkurtą prieLietuvos filharmonijos. Vėliau jis buvo pavadintas „Lietuviškuoju cirku“, nuo1959 m. – cirku „Vilnius“, priklaususiu „Sojuzgoscirk“ tinklui. „Vilnius“ – aukšto meninio lygio trupė, gastroliavusi po visąSovietų Sąjungą, iširo 8-ajame dešimtmetyje. Tarybiniais metais gastroliavo ir kitas profesionalus cirkas „Gintaras“. Taip pasivadindavo į sovietinę Lietuvą užsukęs cirkas „Jantarj“ (verčiant iš rusų k. – 'gintaras'), taip pat priklausęs „Sojuzgoscirk“ tinklui, vienijęs Pabaltijo (Lietuvos,Latvijos irEstijos) cirko artistus.
Atkūrus šalies nepriklausomybę, imtasi žingsnių atgaivinti lietuviško cirko tradicijas.1995 m. buvęs „Vilniaus“ cirko artistasPetras Variakojis įkūrė „Baltijos cirką“ – pirmą savarankišką profesionalų cirką Lietuvoje, po kelių dešimtmečių pertraukos.
Kasmet „Baltijos cirkas“ išvyksta gastrolių po šalies miestus ir miestelius. Cirko spektakliuose dalyvauja garsūs įvairių šalių (dažniausiai Rusijos, Lietuvos ir kt.) cirko artistai.Viešoji įstaiga „Baltijos cirkas“ šiuo metu siekia nacionalinio cirko statuso.
Šalyje1991 m. buvo įkurtas magijosteatrasDiArchy. Šio teatro specializacija – įvairūsmagijos reginiai,iliuzijos, fokusai, į programą įtraukiama ir kitų cirko žanrų numerių.
Lietuvoje veikia ir kelios mėgėjiškos cirko trupės arba studijos. Pažymėtini – cirko studija „Dzūkija“, veikiantiAlytuje, liaudies cirkas „Svajonė“Radviliškyje, „Ąžuolyno meškučių cirkas“Kaune, liaudies cirkas „Šypsena“Šakiuose. Šiuose cirko saviveiklos židiniuose savo karjerą pradėjo ar buvo išugdytas ne vienas profesionalus artistas.
Cirko žanras (pranc.genre 'giminė, gentis') – tai visuma istoriškai susiklosčiusių cirko numerių, kuriuos vienija panaši triukų atlikimo technika ir tiek jiems būdingos išraiškos priemonės.
Cirko arenoje artistai atlieka įvairiausius, jėgos, miklumo ir ištvermės reikalaujančius triukus. Vieni iš jų kelia žavesį, nuostabą, kiti –juoką. Ne vieno „mirtino“ numerio, kai artistui tekdavo rizikuoti gyvybe, o publikai aikčioti iš siaubo, jau nebėra programoje. Šiuolaikiniame cirke įsitvirtino humaniškos tendencijos, kai svarbiausias vaidinimo tikslas – teigiamos žiūrovo emocijos.
Per šimtmečius susiformavusių cirko triukų įvairovę yra gana keblu suskirstyti į konkrečius cirko žanrus. Įvairiose šalyse šių žanrų klasifikacijos nežymiai skiriasi. Kai kurie žanrai persipina vieni su kitais. Dažnai cirko artisto pasirodyme naudojamus triukus galima priskirti 1-3 cirko žanrams.
Šiuo metu yra išskiriami 7-9 pagrindiniai cirko žanrai, dažniausiai įtraukiami į šiuolaikinio cirko programą:
Cirko forma – platesnė sąvoka nei cirko žanras. Ji vartojama norint apibūdinti paties cirko vaidinimo ypatumus. Cirko spektaklyje gali vyrauti tik tam tikro žanro numeriai, ypatinga jų atlikimo įranga, vieta, arba triukai, išsaugoję tam tikrų šalių cirko tradicijas.
