Butyrkų kalėjimas (rus.Бутырская тюрьма, Следственный изолятор № 2 УФСИН «Бутырская тюрьма») –kalėjimasMaskvoje.
Butyrkų kalėjimas minimasXVII a. istorijos šaltiniuose.XVIII a. antroje pusėje, valdant imperatorei Jekaterinai II, pastatyta Butyrkų kalėjimo tvirtovė (architektas M. Kazakovas),1879 m. jos vietoje – Centrinis persiuntimo kalėjimas. Vėliau, ypač TSRS metais, kalėjimas ne kartą perstatytas ir plėstas. Per Butyrkų kalėjimą į Sibiro katorgą ir tremtį buvo siunčiami kaliniai iš visos Rusijos imperijos europinės dalies. Čia kalėjo1863 m. sukilimo dalyviai, vėliaunarodovolcai, kiti politiniai kaliniai, t. p. kriminaliniai nusikaltėliai. Režimas buvo ypač griežtas. Tarybų valdžios metais Butyrkų kalėjimas paverstasNKVD tardymo kalėjimu. Jame vienu metu kalėjo iki 20 000 kalinių, po 70–100 žmonių kamerose, skirtose 25-50 žmonėms.[1]
Kalėjimo kompleksą sudaro 20 trijų aukštų korpusų, kuriuose 434 kameros, iš jų 101 bendro režimo, 32 karceriai.
Butyrkose kalėjo ir lietuvių, tarp jų:
58°03′36″š. pl.114°18′00″r. ilg. / 58.0600°š. pl. 114.3000°r. ilg. /58.0600; 114.3000
 | Vikiteka: Butyrkų kalėjimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga |