Burgundija (pranc.Bourgogne) – administracinis regionasPrancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė –Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai:Kot d'Oras,Njevras,Sona ir Luara irJonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusiaXV–XVIII a.
Regionas ypač garsėja savovynais.
Prancūzijos istorinė provincija:
Bourgogne |
|---|
|
| Šalis | Burgundija |
|---|
| Vėliava |  |
|---|
| Tautos | |
|---|
| Kalba | prancūzų (burgundų d.) |
|---|
| Laikotarpis | 880-1477 m. |
|---|
| Valstybės | Burgundijos k. |
|---|
| Miestai | Dižonas |
|---|
 |
|
|---|
Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnioBurgundijos regiono dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavoBurgundų karalystė, vėliau regioną valdėFrankųOrleano karalystė,Frankų imperija.843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atitekoVakarų Frankų karalystei, kur880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami suPrancūzijos karaliais (iš pradžiųKapetingais, vėliauValua), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo,XIV–XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat irNyderlandai,Belgija,Lotaringija,Franš Komtė. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.
Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi1477 m.Nansi mūšiu. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki1790 m., kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.
.svg)
