Bulgarija (bulg.България =Bǎlgarija; oficialiaiBulgarijos Respublika,bulg.Република България =Republika Bǎlgarija) – valstybėPietryčių Europoje,Balkanų pusiasalio rytuose. Šiaurėje ribojasi suRumunija, vakaruose – suSerbija irŠiaurės Makedonija, pietuose – suGraikija irTurkija. Rytuose Bulgarija prieina prieJuodosios jūros. Bulgarija užima 110 994 km² teritoriją ir yra šešiolikta pagal dydį Europos valstybė. Šalies sostinė ir didžiausias miestas –Sofija, kiti didieji miestai –Plovdivas,Varna irBurgasas.
Bulgarija yrabesivystanti šalis, kurios ekonomika yra aukštesnių vidutinių pajamų ir užima 56 vietą pagalžmogaus socialinės raidos indeksą. Josrinkos ekonomika yra Europos bendrosios rinkos dalis ir daugiausia grindžiama paslaugomis, o toliau seka pramonė, ypač mašinų gamyba ir kasyba, bei žemės ūkis. Plačiai paplitusikorupcija yra pagrindinė socialinė ir ekonominė problema; Bulgarija2018 m. buvo labiausiai korumpuota šalisEuropos Sąjungoje.[5] Šalis taip pat susiduria su demografine krize – maždaug nuo1990 m. jos gyventojų skaičius kasmet mažėja. Šiuo metu[kada?] gyventojų yra apytiksliai 7 mln., o1988 m. jų buvo beveik 9 mln. Bulgarija yra Europos Sąjungos,NATO irEuropos Tarybos narė. Bulgarija taip pat yra viena išESBO steigėjų ir yra tris kartus užėmusi vietąJungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Šalies pavadinimas kilęs nuo tiurkų tautosbolgarų, kurie VII a. nuklajojo nuoVolgos iki šiaurės Balkanų. Jie ten susiliejo su VI a. į Balkanus migravusiaisslavais ir toje teritorijoje gyvenusiaistrakais.[6] Tautos vardas siejamas su proturkišku žodžiubulģha („maišyti, purtyti“).[7]
Maždaug VI–VII amžiuje čia apsigyvenoslavų gentys. Apie680 m.tiurkų protobulgarų gentis, vadovaujama chano Asparucho, įsiveržė į šiaurėsBalkanus, taip jie susimaišė su vietiniais slavais ir trakais.681 m. susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska. Nuovengrų irpečenegų antpuolių susilpnėjusi valstybė966 m. buvo užimta senrusių,971–1018 m. Bizantija išstūmė senrusius ir prisijungė šias teritorijas, paversdami ją savo provincija. Po1185–1187 metų sukilimo buvo sukurta antroji Bulgarijos valstybė.XIII a. pirmoje pusėje valstybei priklausė teritorijos, kuriose šiuo metu įsikūrusiosAlbanija,Epyras,Serbija,Makedonija, Vakarų Trakija, vėliau valstybė pradėjo silpti.1330 m. atskirta Makedonija,XIV a. viduryje – Dobrudža. Apie1363 metus valstybė suskilo, o1393–1396 m. abi karalystės užimtos turkų. Turkai sunaikino bulgarų bajoriją, suvaržė religinę laisvę, bet baigus kariauti, pradėjo kilti ūkis, plėtėsi miestai.
XIX amžiuje sustiprėjo bulgarų tautinė savimonė, kiloreliginis ir kultūrinis sąjūdis, o po Rusų-Turkų karo (1877–1878) pagal San Stefano taikos sutartį buvo numatyta didelė bulgarų valstybė. Tačiau1878 metų birželį Berlyno kongrese būsimos valstybės teritorija sumažinta bei toliau liko Turkijos autonomine kunigaikštyste.1879 m. buvo priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi žemė išdalinta valstiečiams. Po jaunaturkių revoliucijos Osmanų imperijoje1908 m.spalio 5 d. buvo paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė, kunigaikštis Ferdinandas I pasiskelbė caru.
Šalis1912–1913 m. dalyvavoI Balkanų kare, svariai prisidėjo prie pergalės prieš turkus, tačiau vėliau sukėlusi antrąjį Balkanų karą, jame pralaimėjo ir neteko daugumos įgytų žemių.
PoPirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Centro valstybių pusėje, neteko Vakarų Trakijos, turėjo mokėti reparacijas.1920–1923 m. buvo įvykdyta radikali žemės ūkio reforma, plėtotas švietimas.1923 m. šalyje įvyksta perversmas, tuoj po jo numalšintas komunistų rengtasRugsėjo sukilimas, buvo apribotos pilietinės laisvės. Po1934 m. įvykusio dar vieno perversmo buvo sustabdytas konstitucijos galiojimas, uždraustos politinės partijos. Dar po metų įvykdytas jau trečiasis perversmas tarpukariu įtvirtino autoritarinę Boriso III diktatūrą.
Antrojo pasaulinio karo metu iki1941 m. šalis liko neutrali, bet vėliau prisijungė prieBerlyno pakto, prisijungė kaimynines teritorijas. Artėjant Rytų frontui,1944 m.rugsėjo 5 d. vėl paskelbė šalies neutralumą. Tačiau tą pačią dieną įžengė sovietų kariuomenė, orugsėjo 8 d. Bulgarija paskelbė karą Vokietijai. Po karo valdžioje įsitvirtino komunistai, remiamiSSRS.1946 rugsėjį buvo panaikinta monarchija,1947 m. parengta konstitucija SSRS pavyzdžiu, Bulgarija paskelbta socialistine liaudies respublika.1971 m. konstitucijoje įtvirtinta komunistų partijos valdžia.1984–1989 m. vykdyta prievartinėRepatriacija, tuo laikotarpiu į Turkiją išvyko apie 300 000 turkų tautybės žmonių.1989 m. pradėjo kurtis opozicinės grupuotės,1990 m. atsisakyta konstitucijos punkto, valdžioje įtvirtinančio komunistus.1991 m. lapkričio rinkimus nežymia persvara laimėjo opozicinė Demokratinių jėgų sąjunga, taip pabaigdama socialistinės Bulgarijos laikotarpį.
2004 m. šalis įstojo įNATO karinį bloką[8]ir pradėjo siųsti savo karius į misijasAfganistane.
Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja1991 m. konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.
Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams.
Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.
Šiaurėje, pagal Dunojaus upę, driekiasiDunojaus žemupio lygumos dalis, pietuose pereinanti įDobrudžos plynaukštę. Toliau pietuose per visą šalį iškilę, kalnai užimantys apie 60 % šalies ploto. TaiStara Planina (arba Balkanų kalnai, aukštis iki 2376 m,Botevo k.), tektoniniais Kazanlenko bei Karlovo slėniais, atskirti nuo piečiau stūksančiųRilos (aukščiausia vieta –Musalos kalnas, 2925 m),Rodopų beiPirino kalnų. Pietryčiuose plyti derlinga aliuvinėAukštutinės Trakijos žemuma. Gausu karstinių urvų.
Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryjesubtropinis, Viduržemio tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose tarp -2 °C ir 2 °C, kalnuose – iki -10 °C. Liepą lygumose įšyla iki 19–25 °C, o kalnuose vietomis neviršija 10 °C. Per metus lygumose iškrenta 450–600 mm kritulių, o kalnuose – iki 1300 mm. Žiemą šiauriniuose kalnų šlaituose susidaro nuolatinėsniego danga.
Bulgarijos teritorijos pakraščiu tekaDunojus (vienintelė laivybinė šalies upė), jo baseinui priklauso kitos upės –Iskeras,Jantra,Osemas,Lomas,Ogosta. LinkEgėjo jūros tekaMarica,Struma,Mesta, tiesiai į Juodąją jūrą –Kamčija. Daugumos upių vandeniu drėkinami laukai. Kalnuose yra nedidelių ežerų, įrengta tvenkinių.
Apie trečdalį Bulgarijos ploto dengia miškai, augantys daugiausia kalnuose. Būdingi plačialapių medžių miškai, sudaryti išbukų,ąžuolų,skroblų, augantys pramaišiui su spygliuočiais (pušimis,eglėmis,kedrais). Aukštikalnėse veši kalnų pievos. Pietų ir pietryčių lygumos apaugę krūmokšnių sąžalynais (šibliakas)[9]. ĮsteigtiRilos,Pirino,Vidurio Balkanų nacionaliniai parkai.
Ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamaslignitas, rusvosios anglys,akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos,auksas,sidabras,boksitas, išgaunamanafta,gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.
Pajamos iš turizmo2001 m. sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.
2001 m. 83,6 % gyventojų sudarėbulgarai, 9,5 % –turkai, 4,6 % –čigonai (romai). Dauguma gyventojų priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (85 %), taip pat yra musulmonų (13 %),judėjų (0,8 %) beikatalikų (0,5 %). Bedarbių2001 m. – 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios jūros pakrantę, Aukštutinės Trakijos žemumoje, upių slėniuose. Miestuose gyvena 69 % žmonių.
