Bukovina (rumun.Bucovina,ukr.Буковина,vok.Buchenland) – istorinė sritis dabartinėsRumunijos irUkrainos teritorijose, tarpKarpatų kalnų irDniestro vidurupio,[1] buvusio istorinio regiono –Moldavijos kunigaikštystės – dalis.
Dabartiniais laikais Bukovinos šiaurinę dalį apima UkrainosČernivcių srities didesnioji vakarinė dalis, o Rumunijoje pietinę Bukovinos dalį apimaSučavos apskrities didesnioji šiaurės vakarinė dalis, įskaitantSučavos miestą. Į rytus nuo Bukovinos yraBesarabijos, o šiaurės vakaruose –Galicijos istorinė sritis. Bukovinos istorinis regionas pietvakariuose ribojasi suTransilvanija. Didesniąją pietvakarių dalį apimaRytų Karpatų kalnai.
Pavadinimasslaviškos kilmės (rus. k.бук 'bukas'). Pavadinimas pradėtas oficialiai vartoti tik nuo1775 m., kai teritorija atitekoAustrijosHabsburgams.
Romos imperijos laikais tai buvoDakijos teritorija, V a. atkeliavoavarai,V-VI a. –slavai.X-XI a. vėlesnės Bukovinos žemės priklausėKijevo Rusiai, vėliau buvo Haličo-Volynės kunigaikštystės dalis, susilpnėjus pastarajai, trumpai valdėVengrija.
XIV a. viduryje Bukovina buvoMoldavijos kunigaikštystės dalis (sostinėSučava). Būtent tuo metuSteponas III Didysis pastatė gražiausius šio kraštovienuolynus (Moldoviţa,Putna,Suceviţa,Voroneţ). Į teritoriją tuo metu pretendavo irLenkija, kuri surengė keletą karo žygių.
NuoXVI a. teritoriją okupavoOsmanų imperija, nuo1769 m. –Rusijos imperija,1774 m. –Austrija. Pagal Bukarešto sutartį1812 m. šiaurinė Bukovinos dalis atitekoRusijai. Nuo1849 m. –Bukovinos hercogystė Austrijos sudėtyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Bukovina kartu su Besarabija atitekoRumunijai.1940 m.šiaurinę Bukovinos dalį okupavoTarybų Sąjunga; okupuota teritorija vėliau prijungta prieUkrainos TSR.
1940 m. duomenimis, Bukovinoje gyveno apie 100 000Bukovinos vokiečių, taip pat gyventavengrų. 2001–2002 m. duomenimis, pietinėje dalyje dominuojarumunai, šiaurinėje –ukrainiečiai bei negausiosrusų,lenkų iržydų bendruomenės.
- ↑Bukovina, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-06-16. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
