Budapeštas –Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestųES. Budapeštas yra svarbiausias Vengrijos politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras[2] ir laikomas svarbiu miestu Centrinėje Europoje[3].2007 m. mieste oficialiai gyveno 1 696 128 gyventojų[4], o aglomeracijoje – 2 451 418 gyventojų[4]. Budapešto plotas yra 525,16 kvadratinių kilometrų. Budapeštas tapo vieninteliu miestu, esančiu abipusDunojaus poBudos, Obudos ir Pešto sujungimo į vieną miestą1873 m.lapkričio 17 d.[5][6]
Išvystyta mašinų (prietaisų, elektros, transporto, žemės ūkio), tekstilės, chemijos, vaistų, gumos, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Budapešte yra metropolitenas, universitetas, Vengrijos mokslų akademija, Muzikos akademija. Turistus traukiaVaizduojamojo meno muziejus, Vengrijos nacionalinė galerija, liaudies meno ir etnografijos muziejus, Rytų Azijos menų muziejus. Daug teatrų (operos, dramos, operetės ir kt.).
Mieste yra išlikusių romėniško Akvinko miesto liekanų (I–IV a.), XIII–XVII a. tvirtovės, Karališkieji rūmai (XIII–XVIII a.), Nacionalinis muziejus (XIX a.),parlamentas (1884–1904 m.).
Budapešto vietovė iš pradžių buvo apgyvendinta keltų prieš 1 m. e. m.[7]Romėnų laikais miestas vadinosiAkvinku (lot.Aquincum) ir106 m. tapo svarbiausiu miestuPanonijoje.[7] Iš pradžių tai buvo karinė gyvenvietė, aplink kurią išaugo miestas. Senasis romėnų miestas yra Obudos rajone. Romėnai statė amfiteatrus, pirtis ir namus su šildomomis grindimis.[8] Akvinkas yra geriausiai išlikusi romėnų gyvenvietė Vengrijoje.
Bulgarijos caras Simeonas po Pietinio Bugo mūšio išvijoArpado vadovaujamus vengrus iš Pietų Ukrainos. Šie atvyko į Panonijos lygumą ir IX a. išvijo bulgarus, kurie buvo pirmiejiBudos ir Pešto gyventojai.[9] Arpado rezidencija buvo lygumoje netoli Budapešto. Totorių invazija XIII a. parodė, kad sunku ginti lygumą,[10] tadBela IV liepė pastatyti naują rezidenciją ant Budos kalvų, o miestą apjuosti gynybine siena.1361 m. Buda tapoVengrijos karalystės sostine.
Budos vaidmuo išaugo valdant karaliuiMotiejui Korvinui (Matthias Corvinus). Italų renesansas smarkiai paveikė miestą. Jo biblioteka (Bibliotheca Corviniana) turėjo daugiausiai istorinių kronikų, filosofijos ir mokslo traktatų XV a. Europoje ir dydžiu nusileido tik Vatikano bibliotekai.Pėče įkūrus universitetą1367 m., antrasis Vengrijos universitetas buvo įkurtas Obudoje buvo įkurtas1395 m.[11] Pirma vengriška knyga buvo išspausdinta1473 m. Budoje.[12] Šiame mieste gyveno 5000 žmonių1500 m.[13]
Turkai užėmė Budą1526 ir1529 m., o nuo1541 m. prasidėjo nuolatinė jų okupacija.[14] Turkų valdymas truko ilgiau nei 150 metų. Jie miesto teritorijoje pastatė daug pirčių.[10] Kai kurios iš tų pirčių iki šiol naudojamos.1547 m. Budoje buvo tik 1000 krikščionių, o1647 m. - 70. Neokupuota vakarinė Vengrija atiteko Habsgurgų monarchijai.
Ilgą laiką Budapešto vietoje buvo trys atskiri miestai – Peštas, Buda ir Obuda (žinoma nuo1148 m.). Buda iki1686 m. priklausėOsmanų imperijai, nuo XVIII a. pradžios –Habsburgams. Nuo1867 m. Buda – vėl Vengrijos karalystės sostinė.1872 m. dešiniajame krante buvę Buda ir Obuda, o kairiajame – Peštas buvo sujungti į vieną miestą –Budapeštą.1896 m. čia vykoPasaulinė paroda.
↑Mona, Ilona (1974). „Hungarian Music Publication 1774–1867“.Studia Musicologica Academiae Scientiarum Hungaricae.16 (1/4). Akadémiai Kiadó:261–275.doi:10.2307/901850.ISSN0039-3266.JSTOR901850.
↑Southeastern Europe under Ottoman rule, 1354–1804, Peter F. Sugar, page 88
.svg)
