Japonijoje,Užsachario Afrikoje bei didžiojoje dalyjeŠiaurės Afrikos (išskyrus Egiptą) iš akmens amžiaus pereita tiesiai įgeležies amžių (bronza atsirado kartu sugeležimi), todėl šiems regionams bronzos amžiaus terminas nenaudojamas. DidesnėjeAzijos dalyje bronzos plitimas sutapo su rašytinių šaltinių atsiradimu, ankstyvųjų valstybių susikūrimu, todėl archeologinėje literatūroje bronzos amžius dažniausiai nėra akcentuojamas.
Apie 3300 m. pr. m. e. bronzos amžius pasiekėIndiją, kur suklestėjoIndo civilizacija. Ten bronzos amžius baigėsi II tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Greičiausiai iš čia bronzos tradicija plito tolyn į rytus, kol III tūkst. pr. m. e. pabaigoje pasiekėPietryčių Aziją (seniausias dirbinys datuojamas apie 2100 m. pr. m. e.Tailande). Čia žymiausios kultūros buvoDongson ir kt.
Tikriausiai perVidurinę Aziją bronza paplito į Kiniją. Ankstyviausi bronzos radiniai ten randamiMadziajao kultūroje (3100-2700 m. pr. m. e.), bet bronza pradėta gamintiČidzia kultūros atstovų (2400-1900 m. pr. m. e.), iš kur pasiekėErlitou kultūrą centrinėje Kinijoje, kurII tūkst. pr. m. e. susikūrė ankstyvosios Kinijos dinastijosŠia irŠang. Korėjos pusiasalį bronza pasiekė IX a. pr. m. e. Rytų Azijoje geležis pakeitė bronzą tarp VI irIII a. pr. m. e.
ĮSibirą bronzos amžius atėjo vėliausiai - tik III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Tačiau bronzos amžiaus plitimas čia buvo apribotas negausių vario išteklių. Todėl bronzos kultūros praktiškai apsiribojo keliais atskirais regionais:Užuralėje (Krotovo,Čerkaskulio ir kt. kultūros),Altajuje (Afanasjevo,Okunevo ir kt. kultūros),Sajanuose irUžbaikalėje (Glazkovo ir kt. kultūros). Didžioji dalis Sibiro liko gyventi akmens amžiaus laikotarpyje.
IV tūkst. pr. m. e. iš Mažosios Azijos bronza pasiekė kitas Juodosios jūros pakrantes, kur susiformavoMaikopo kultūra. Taip apie 3000 m. pr. m. e. bronza atėjo į rytinę Europą. Matalo vartojimo technologijos prasismelkė įDuobinių kapų kultūrą, o vėliau - įKatakombų irVirvelinės keramikos kultūrą, su kuria plito po visą vidurio ir šiaurės Europą.
Kitas bronzos kelias į Europą buvo per Balkanus, į kur ji apie3200 m. pr. m. e. irgi plito iš Mažosios Azijos. Ankstyviausių bronzos dirbinių aptiktaKretos saloje. Svarbiausias metalurgijos centras Pietų Europoje buvoEgėjo jūros baseinas, garsus savoKretos-Mikėnų kultūra. IšViduržemio jūros kraštų bronza paplito ir kitose Europos dalyse. Apie XXI a. pr. m. e. ji pasiekėBritaniją, vėliausiai (apie XVI a. pr. m. e.) –Skandinaviją irLietuvą. NuoXIV a. iki m. e. bronza lieta beveik visoje Europoje. Tačiau radedant XII a. pr. m. e. bronzos amžių keitė geležies amžius. Šis perėjimas baigėsiV a. pr. m. e.
RytųBaltijos kraštuose, arba ankstyviausioje prabaltų teritorijoje, apimančioje nuoVyslos žemupio pietuose ikiSuomijos įlankos šiaurėje irDniepro rytuose nebuvo bronzos žaliavos. Metalai greičiausiai buvo atvežami iš vario ir alavo telkiniųBohemijoje, vario telkinių VidurioSlovakijoje, VidurioVokietijoje ir RytųAlpių kalnuose.
Manoma, kad bronzos dirbiniai į Rytų Baltijos regioną pirmiausia pateko iš šiaurės Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centrų. Daugiausia bronzos dirbinių rasta Baltijos pajūryje, ypačSemboje.
Senojo bronzos amžiaus, kuris Baltijos kraštuose tęsėsi nuo 1600 iki 1100 m. pr. m. e., dirbinių, dažniausiai vienetinių, aptinkama pavieniui visame regione. Žinomos 204 radavietės, kuriose buvo 439 bronzos amžiaus radiniai. Svarbiausios radavietės:Nortikių lobis,Rantavos pilkapynas (nuo1946 m.rus.Zaostrovje),Mažoji Drabnava (Sembos pusiasalis, dab.Kaliningrado sritis),Kalėjų lobis (Liepojos rajonas ,Latvija). Didžiausią radinių dalį, apie 79 %, sudaro ginklai (beveik visi -kirviai), apie 18 % papuošalai, apie 1 % darbo įrankiai. Išsiskiria Nortikių tipo kovos kirviai, vienintelis dirbinių tipas, perimtas ir vakarų kaimynų, pirmiausiaLužitėnų kultūros gyventojų, paplitęs nuo Latvijos ikiDanijos.
Bronzos amžiuje išaugo prekyba gintaru. Baltijos gintaras, iškeistas į bronzą, buvo gabenamas įPomeraniją, Šiaurės Vokietiją, Daniją, iš ten greičiausiai ir į Vidurio, Vakarų ir Pietų Europą.
Bronzos naudojimas darė įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Intensyviau pradėtas naudoti plūgas irtekstilė, austa vertikaliosiomis staklėmis. Bronzos amžiuje ėmė atsiskirti amatai, tokie, kaip metalo liejimas, kalvystė, puodininkystė. Bronzos amžiuje išsiplėtė prekyba grynaisiais metalais, tokiais, kaipvaris,auksas,cinkas,sidabras,alavas. Šių metalų savo žemėse neturinčios gentys juos mainydavo į kitus naudinguosius išteklius ar gaminius. Mainų objektais buvogintaras,kailiai,druska. Bronzos amžiaus laikotarpiu paplitogyvulininkystė iržemdirbystė. Plačiau pradėti augintigalvijai,kiaulės,arkliai,avys,ožkos,šunys, sėjami javaikviečiai,miežiai,soros,linai irkanapės.
Dėl bronzos paplitimo keitėsi papuošalų, įrankių ir ginklų formos. Bronziniai ginklai tapo valdžios ir prestižo atributu.[2]
