Po to, kai baigėsiŠimtametis karas,Anglija ieškojo naujų žemių ir prekybinių kelių.K. Kolumbui 1492 m. atradus Amerikos krantus, 1497 m. Anglijos karaliusHenrikas VII išsiuntėGiovanni Caboto vadovaujamą ekspediciją ieškoti prekybinių kelių įAziją. Dėl netrukus Anglijoje prasidėjusios reformacijos, tolimesnės prekybos kelių paieškos sustojo. Valdant karalieneiElžbietai I augo Anglijos nesutarimai suIspanija. Abi šalys ėmė varžytis dėl naujų žemių. Anglijos valdžia leidokaperiamsF. Dreikui,John Hawkins ir kitiems naudoti karo laivus grobti priešo prekybinius laivus, kurie tuo metu vertėsi piratavimu, vergų prekyba.
Kromvelio navigacijos aktas. Jis nustatė, kad tik anglų laivynas turi teisę palaikyti ryšius tarp Anglijos ir britų kolonijų, o trečiųjų šalių prekės į Angliją gali būti įvežamos tik anglų laivais. Panaikintas 1849 m. Anglijai perėjus prie laisvosios prekybos.
Hesseno landgrafas su anglų laivų pagalba užimaGibraltarą. 1713–1714 m.Utrechto taikos sutartimi Ispanija perleido britams Gibraltarą ir suteikė teisę britų pirkliams aprūpinti Ispanijos kolonijasvergais (Assiento sutartis). 1808 m. anglų parlamentas galutiniai uždraudžia prekybą vergais.
1800
UžimamaMalta ir per eilę metų paverčiama britų laivyno atsparos tašku.
Įsteigiama anglų Rytų Indijos (Ost-Indijos) kompanija: „Nacijos garbei, žmonių turtėjimui, verslais besiverčiančių pavaldinių paskatinimui ir laivininkystės plėtrai“.
↑Stasys Lukšys. Britanijos imperija (British Empire).Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 491-495 psl.