Brazilija (port.Brasil; oficialiaiBrazilijos Federacinė Respublika,port.República Federativa do Brasil) – valstybėPietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė. Sostinė –Brazilija (miestas). Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičiųportugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą (8,5 mln. km²) ir gyventojų skaičių (apie 214 mln.) pasaulio valstybė.
Šalies vardas kildinamas nuo brazilmedžio (lot.Paubrasilia) – medžio, kuris anksčiau buvo labai paplitęs Brazilijos pakrantėse prie vandenyno.[8]1500 m. Braziliją pasiekęs portugalų jūrininkasPedro Álvares Cabral šalį pavadino Šv. Kryžiaus žeme (port.Terra da Santa Cruz),[9] tačiau dėl intensyvios prekybos brazilmedžiu prigijo Brazilijos vardas (port.Terra do Brasil).[10]
Laikomos pirmosiosŠventosios Mišios Brazilijoje (1500 m.)Brazilijos(žalia spalva) teritoriniai pasikeitimai tarp 1700 ir 2000 m.
Pagal skirtingas teorijas, pirmieji žmonės į Brazilijos teritoriją atsikėlė tarp 17 ir 6 tūkst. m. pr. m. e. Kai šalį atrado europiečiai, vietos indėnų gentys tebebuvoneolito stadijoje. Labiausiai išvystytas regionas buvo Atlanto vandenyno pakrantės, apgyvendintos daugiausiatupių indėnų genčių, kurios vadino jasPindorama, t. y.palmių šalimi. Braziliją1500 m.sausio 26 d. atrado ispanų keliautojasVicente Yáñez Pinzón, kuris aplenkė portugalų ekspediciją, vadovaujamaP. A. Kabralio (Pedro Álvares Cabral), kuri pasiekė šalįbalandžio 22 d. Nepaisant to,Tordesiljo sutartis pripažino Portugalijai visas Pietų Amerikos sritis į rytus nuo sąlyginės linijos.1533 m. prasidėjo reali portugalų kolonizacija, kuomet Brazilijos pakrantė buvo padalinta į 15 paveldimųkapitonijų. Taip įkurtaBrazilijos kolonija.
Pradžioje portugalų kolonizatoriai eksportavo dekoratyvinęmedieną, po to ėmėsi auginticukranendres, introdukavokavą. Kolonijose daugiausia dirbo vergai, iš pradžių vietos indėnai, o nuo 1550 m. vergai daugiausia buvo vežami iš Afrikos, pirmiausia išKongo. Nuo1549 m. portugalų žemės Brazilijoje buvo tiesiogiai valdomos Portugalijos karaliaus. 1621 m. kolonija buvo padalinta į dvi valstijas (port.estados) –Brazilijos (pietuose) irMaranjano (šiaurėje). XVII a. viduryje portugalų hegemonijai regione ėmė grasinti kitos kolonijinės valstybės –Prancūzija irNyderlandai. Pastarieji 1630 m. šiaurės rytinėse teritorijose įkūrėNyderlandų Braziliją, o Prancūzija surengė kelias ekspedicijas netoliekvatoriaus iršalies pietuose. Galiausiai portugalams pavyko atsikovoti prarastas teritorijas ir išlaikyti kontrolę.
Per XVII–XVIII a. kolonijos teritorija plėtėsi į vakarus, daugiausiabandeirančių dėka. Buvo kolonizuojamaKaatinga,Seradas,Amazonija. Ypač sparčiai plėtėsiSan Vinsentės irGran Paros kapitonijos, kurių faktinės ribos gerokai peržengė Tordesilijo liniją. Tordesiljo sutartis su Ispanija buvo panaikinta 1777 m., pripažįstant Brazilijos kolonijai visas įsisavintas žemes.
Antrasis Brazilijos imperatoriusPetras II buvo nuverstas nuo sosto, ir1889 m.spalio 15 d. Brazilija tapo respublika.XIX a. pabaigoje irXX a. pradžioje šalis pritraukė net 5 milijonus europiečių imigrantų, kas dar labiau paskatino krašto įsisavinimą. Iki XX a. vidurio Brazilijos sostinė buvoRio de Žaneiras.
Šalyje susiformavooligarchų viešpataujamaSenoji Respublika (port.República Velha), o1930 m. karinio perversmo metu ji buvo nuversta ir į valdžią atėjoŽetulijus Vargas. Jis 1937 m. įtvirtino diktatūrą, žinomą kaipEstado Novo, ir valdžioje išsilaikė iki1945 m. Kai buvo priverstas atsistatydinti, šalis vėl ėmė darytis demokratiškesnė, vyko reformos,1960 m. sostinė perkelta į specialiai tam įkurtą miestą –Braziliją, esančią šalies centre.
Paaštrėjusios šalies ekonominės problemos ir įsibėgėjęsŠaltasis karas 1965 m. Brazilijoje lėmė karinio režimo įsitvirtinimą. Jo metu naujai išleista konstitucija stipriai apribojo teises ir laisves, vykdė nacionalizmo, ekonominio vystymo ir opozicijos komunizmui politiką. Jos metu Brazilija gan sparčiai ekonomiškai vystėsi. 1985 m. pirmuoju civiliu prezidentu nuo 1965 m. tapoTankredas Nevesas. Jis liberalizavo valdymą, 1988 m. išleido naują (dabartinę) Brazilijos konstituciją, ir vėl pasuko demokratizacijos keliu. Šis periodas žinomas kaipNaujoji Respublika (port.República Nova).
Pagal šalies Konstituciją Brazilija – federacinė prezidentinė demokratinė respublika, kurios prezidentas yra kartu valstybės ir vyriausybės vadovas. Valstybėje veikia daugpartinė sistema. Administracinė valstybės struktūra – federacija, tvarkoma pagal JAV modelį. Savivaldybės yra autonomiški politiniai vienetai.
2016 m.rugsėjo 1 d. apkaltos būdu šalies parlamentas pašalino prezidentęDilma Rousseff, kaltinamą biudžeto naudojimu. Naujuoju šalies vadovu tapo iki tol viceprezidentu buvęsMichel Temer.[11]
Federacijos valdymo lygiai yra šie: Sąjunga (federacija), valstijos, savivaldybės.
Brazilijos kraštovaizdį sudaro platusAmazonės miškų ruožas šiaurėje bei atviresnė kalvų ir nedidelių kalnų teritorija pietuose – tai daugumos Brazilijos gyventojų namai ir žemės ūkio regionas. Užimantys Australijos dydžio teritoriją, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai yra didžiausi žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir auga daugiausia Brazilijoje,Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globia visokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijos indėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. PaleiAtlanto vandenyną išsidėstę keli kalnų ruožai, kuriuose yra aukščiausias Brazilijos kalnas –Neblina (Pico da Neblina), iškilęs 3014 m virš jūros lygio.
Didžiausios upės yraParana su savo didžiuoju intakuIgvasu (Iguaçu) upe, kurioje yra įspūdingasIgvasu krioklys; taip pat yraRio Negro,San Fransisko (São Francisco),Šingu (Xingu),Madeira,Tapažosas (Tapajós) ir žinoma –Amazonė, kuri yra vandeningiausia upe pasaulyje (turi didžiausią baseiną) ir taip pat kai kurių specialistų laikoma ilgiausia pasaulio upe. Amazonė išteka iš Andų kalnųPeru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km. Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yra svarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia netManauso miestą, nutolusį nuo vandenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblu patręšdama laukus.
Brazilijos, išsidėsčiusios ties pusiauju,klimatui yra būdingi regioniniai skirtumai. Amazonės žemumoje vyrauja pusiaujinis drėgnas klimatas – metinis kritulių vidurkis yra apie 4000 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 25–28 °C. Brazilijos irGvianos aukštumose vyrauja subekvatorinis drėgnas klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000–2000 mm. Pietinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis jūrinis klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1800 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 13 °C liepos mėnesį ir 24 °C sausio mėnesį.
Turėdama didelius ir gerai išvystytus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Jos pramonė užima antrąją vietą tarp visųŠiaurės irPietųAmerikos šalių, nusileisdama tikJAV.
Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai (Embraer). Šalis yra trečia pasaulyje pagal lėktuvų gamybą ir žemės ūkio produktų eksportą.[13]
Suplanavusi „gudrų“ valstybės biudžeto panaudojimo projektą ir žadėdama struktūrinę valstybės reformą, Brazilija gavo 41,5 milijardoJAV dolerių paramą. Tačiau viena didžiausių Brazilijos problemų – netolygus pajamų paskirstymas.1990 m. daugiau nei vienas iš keturių brazilų dienai pragyventi teturėdavo mažiau nei 1 dolerį (dabar tokias pajamas Brazilijoje turi ~15 proc. gyventojų).2002 m. išrinktas kairysis prezidentas L. I. Lula da Silva dėjo ir deda dideles pastangas šį nelygumą kiek įmanoma sumažinti, tačiau vienintelis akivaizdus rezultatas yra „Zero Hunger“ programa, skirta garantuoti brazilui tris valgius per dieną.Didžiausia šalies problema, kurią bus sunkiausia išspęsti – korupcija. Jos šaknys gilios ir išplitusios.
2010 m. buvo pranešta, kad viena pasaulinių naftos ir energetikos kompanijųRoyal Dutch Shell kartu su Brazilijos įmoneCosan, užsiimančia cukranendrių surinkimu ir perdirbimu, kuria naują bendrą įmonę „Raízen“.[14] Ji turėtų tapti viena didžiausių pasaulyjebiokuro – etanolio – gamintojų. Gamybos įmonės ir mažmeninis pardavimo tinklas bus įkurtas Brazilijoje. Ši nauja bendrovė planuoja pagaminti ir parduoti daugiau nei 2 milijardus litrų bioetanolio per metus. Planuojama, kad ši „Raizen“ taps viena didžiausių Brazilijos bendrovių.
Turizmas viena svarbiausių Brazilijos ekonomikos šakų. 2008 metais šalį aplankė apie penkis milijonus užsienio turistų. Brazilija užima antrąją vieta, pagal kelionės pasirinktą maršrutą įPietų Amerikos šalis. 2008 metais užsienio turistai Brazilijoje išleido apie 5,8 milijardų JAV dolerių arba palyginus su 2007 metais 16,8% daugiau. 2005 metais iš turizmo gauta 3,2% visų šalies pajamų. Turizmo paslaugų sektoriuje nuolatos ir dalinai dirba apie 1,87 milijonožmonių.
Pagrindiniai užsienio ir vietinių turistų maršrutai bei objektai:
Baltaodžių brazilų sparčiai mažėja, bet atitinkamai gausėja juodaodžių beipardo procentas. Baltaodžių skaičius pagausėdavo tik per baltaodžių masines imigracijas, bet esant nežymiai baltaodžių imigracijai, šalyje jų skaičius vėl ima mažėti.
Žemiau, palyginimui koks rasių pasiskirstymas buvo pagal2000 m. surašymo duomenis:
Daugelis šalies gyventojų turi ir vietinių šalies gyventojų, ir europiečių, ir afrikiečių vergų kraujo, nes skirtingų rasių atstovų santuokos buvo įprastos nuo pat portugalų kolonistų atvykimo XVI amžiuje. Per tris šimtus buvimo Portugalijos kolonija metų, į Braziliją atvyko daugiau nei 700 000 portugalų ir maždaug 4 milijonai afrikiečių vergų. Neskaitant Afrikos valstybių, šalis turi didžiausią iš Afrikos kilusių žmonių populiaciją pasaulyje.
Brazilijos gyventojų skaičius pagalrases tarp 1872 ir 1991 metų (pagal gyventojų surašymo duomenis)[18]
XIX a. pabaigoje Brazilija atvėrė savo sienas baltaodžiams imigrantams, kad padidinti jų kiekį šalyje juodųjų atžvilgiu. Todėl1870–1953 m. į šalį atvyko maždaug 5 milijonai europiečių ir azijiečių, daugiausiaiitalų,portugalų,ispanų irvokiečių.XX amžiaus pradžioje taip pat atvyko nemažai žmonių išJaponijos beiArtimųjų Rytų. Tarpukario periodu atvyko irlietuvių. Dabarlietuvių kilmės brazilų apytiksliai priskaičiuojama apie 150 tūkstančių (neįskaitantlitvakų, pagal2002 metus). Lietuvių kilmės brazilai daugiausiai susitelkę šaliespietuose, ypačSan Paulo valstijoje.
Baltųjų brazilų skaičius pagal kilmę(skaičiai apytiksliai, įskaitant dalinę etninę priklausomybę):
TarpGeltonodžiai (azijiečių) gausiausiajaponų kilmės brazilų etninė grupė (1,405 milijono), o pastaruoju metu imigruoja nemažaikinų, kurių pagal 2006 m. surašymą yra apie 350 tūkstančių.
Portugalų ir libaniečių kilmės žmonių skaičius yra didesnis, nei jų kilmės šalyse –Portugalijoje irLibane. Italų, japonų, sirų kilmės žmonių skaičius yra antras pagal skaitlingumą, po jų skaičiaus etninės kilmės šalyse (Italijos,Japonijos,Sirijos).
Brazilijos gyventojų tankumas labai skiriasi pakrantėje, kur jis didelis, ir giliai žemyne beiAmazonijoje, kur jis yra kur kas mažesnis. Egzistuoja didelis skirtumas tarp turtingųjų ir skurdžių, priemiesčiuose (lūšnynuose) gyvenančių, gyventojų. Šiaurės ir Vidurio Vakarų regionai anksčiau buvo neįsisavinti ir mažiau išsivystę, bet dabar tai yra keičiamaAmazonijos miškų sąskaita. Pavyzdžiui, gyventojų skaičiusRondonijos valstijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo beveik 30 kartų.
Pasak, 2004 m. apskaičiavimų, 88,6 % vyresnių nei 14 m. brazilų yraraštingi ir vyrų raštingumas praktiškai nesiskiria nuo moterų.Vidutinė gyvenimo trukmė Brazilijoje yra 72 metai. Gyventojų struktūra pagal amžių:
0-14 m.: 26,7 %
15-64 m.: 66,8 %
65 m. ir daugiau: 6,4 % (2009 m. apsk.)
Kristaus Atpirkėjo statula – Brazilijos krikščionybės simbolis
Šiuo metu Brazilijos protestantų skaičius auga. Iki 1970 m. daugelis šalies protestantų buvo „tradicinių bažnyčių“ nariai, daugiausiailiuteronai,presbiterionai irbaptistai, bet nuo tada žymiai išaugosekmininkų ir neosekmininkų skaičius. Tradiciniai afrikiečių tikėjimai, kuriuos į šalį atnešė vergai, susimaišė su krikščionybe ir taip susikūrė keletas afro-braziliškų religijų, kaipMacumba,Candomblé irUmbanda. Skirtingose indėnų grupėse praktikuojamos tradicinės religijos gali smarkiai skirtis.
Portugalų kalbos muziejus San Paule – pirmasis kalbos muziejus pasaulyje
Oficiali Brazilijos kalba yraportugalų. Ja kalba beveik visi šalies gyventojai ir ji yra praktiškai vienintelė kalba naudojama laikraščiuose, radijuje, televizijoje ir t. t. Tiesa, vienoje savivaldybėje kartu su portugalų kalba, yra oficiali indėnų kalbaNheengatu, bet ja kalba tik keli tūkstančiai žmonių. Brazilai yra vienintelė portugališkai kalbanti Amerikos tauta ir tai gyventojams suteikia nacionalinį identitetą, išskiriantį Braziliją išispaniškai kalbančių kaimyninių šalių.
Braziliškos portugalų kalbos formavimąsi įtakojo indėnų ir afrikiečių kalbos, todėl ji kiek skiriasi nuo naudojamos Portugalijoje ir kitose portugališkai kalbančiose šalyse. Be to, pačioje Brazilijoje yra išskiriama 12 portugalų kalbos dialektų. Dialektai daugiausiai skiriasi tarimo niuansais.
Atokesnėse šalies teritorijose yra kalbama 180-čia indėnų kalbų. Be to, imigrantų palikuonys kartais kalba savo kalba, todėl šalies pietuose yravokiškai arbaitališkai kalbančių bendruomenių, bet jos taip pat yra smarkiai įtakojamos portugalų kalbos.
Paraná Federalinis universitetas yra laikomas seniausiu universitetu Brazilijoje.
PirmąsiasmokyklasXVI a. viduryje įsteigė jėzuitai.1759 m. juos išvijus, valdžia ėmė steigti pasaulietines mokyklas, iš kurių garsiausios – Karališkoji karo akademija (įkurta1810) ir Pedro II koledžas (1830).1827 m. priimtas pradinių mokyklų organizavimo įstatymas, tačiau mokymo lygis buvo žemas.
XIX a. jėzuitai pradėjo kurtigimnazijas. Nuo1993 m. švietimą tvarkė Švietimo ministerija. Yra valstybinių, municipalinių, federalinių ir privačių (daugiausia – konfesinių) mokyklų.1946 m. paskelbtas nemokamas privalomas keturmetis,1970 m. – aštuonmetis pagrindinis mokslas 7-14 metų vaikams.
Vidurinis mokslas (3 m. ir papildomas kursas 1 m.) yra nemokamas ir neprivalomas. Baigus pagrindinę mokyklą toliau galima mokytis vidurinėje (3 m.) arba profesinėje (4 m.) mokykloje.
1994 m. pradines mokyklas lankė 91 proc., vidurines mokyklas – 20 proc. šio amžiaus vaikų.2001 m. veikė 29 260 ikimokyklinių įstaigų, jas lankė 4,82 mln. vaikų, dirbo 292 860 pedagogų; 126 490 pagrindinių mokyklų (4,17 mln., 185 000); 21 040 vidurinių ir profesinių mokyklų (5,14 mln., 457 110).
Aukštosios mokyklos pagrindinis tipas yra universitetas. Veikia ir universitetiniai centrai, institutai, universitetinės mokyklos, aukštosios technikos mokyklos.2000 m. buvo 1180 aukštųjų mokyklų (156 universitetai, iš jų 112 valstybiniai), 2,7 mln. studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pelotaso (įkurta1883), Paranos (įkurta1912 Kuritiboje),Rio de Žaneiro (įkurta1920), Kampinaso (įkurta1941), Bahijos (įkurta1946 Salvadore), San Paulo (įkurta1946), Amarono (įkurta1962 Manause) universitetai.1829 įkurta Nacionalinė medicinos akademija,1897 – Brazilijos literatūros akademija,1916 – Brazilijos MA (visos –Rio de Žaneire).
1948 m. San Paule įkurta Mokslo skatinimo draugija. Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (įkurta1951) vadovauja branduolinės energetikos, kosmoso,fizikos, technologijos,matematikos, bibliografijos ir dokumentacijos mokslo valstybinėms įstaigoms.
Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta1810), Karališkoji portugalų (įkurta1837), Užsienio reikalų ministerijos (įkurta1906, visos –Rio de Žaneire), Municipaliteto (įkurta1925 San Paule). Muziejai: nacionalinis (įkurtas1818), istorijos (įkurtas1922), meno (įkurtas1938), šiuolaikinio meno (įkurtas1946, visi –Rio de Žaneire), etnografijos (įkurtas1934 San Paule).
Rio de Žaneiro karnavalas yra laikomas vienu iš įspūdingiausių pasaulio šou.
Dėl stiprių praeities kolonijinių ryšių, brazilų kultūros branduolys yra kilęs iš portugalų kultūros. Portugalai į šią šalį atnešė portugalų kalbą, katalikų religiją ir savo architektūros stilių. Tiesa, Brazilijos kalbos, virtuvė, muzika ir religija buvo smarkiai įtakotaindėnų bei afrikiečių, kurie buvo atvežti į šalį kaip vergai, kultūros bei tradicijų. Įtakos turėjo ir didžiuliais kiekiais į Braziliją atvažiavęitalų,vokiečių bei kitų Europos šalių imigrantai. Jų įtaka labiau jaučiama šalies pietuose ir pietryčiuose.
Brazilijos literatūra prasidėjo XVI amžiuje, kai šalyje rašė pirmieji portugalų keliautojai. Virtuvė labai skiriasi priklausomai nuo religijos. Jos įvairovė atspindi nevienalytę, iš imigrantų bei indėnų sudarytą šalies visuomenę. Iš to kilo nacionalinis maisto gaminimo stilius, bet yra išsaugomi ir regioniniai skirtumai. Tradiciniai Brazilijos muzikos stiliai yrasamba,bossa nova,forró,frevo,pagode ir daugelis kitų. Šalyje kūrė ir nemažaiklasikinės muzikos kompozitorių.Kinas Brazilijoje turi gilias tradicijas, siekiančias jo atsiradimą XIX amžiaus pabaigoje. Pastaraisiais metais Brazilijos kinas susilaukia didesnio internacionalinio pripažinimo.
Brazilų karnavalai pasižymi įspūdingais gatvės paradais ir energinga muzika. Karnavalai turi daug regioninių charakteristikų ir patys įspūdingiausi vyksta Rio de Žaneire,Salvadore,Resifė beiOlindoje. Kasmetinė šventė yra švenčiama 40 dienų priešVelykas ir žymigavėnios pradžią.
Brazilijos prezidentasLula suRonaldinho, vienu iš žymiausių pasaulio futbolininkų.
Populiariausia sporto šaka Brazilijoje yrafutbolas.Brazilijos vyrų futbolo rinktinė jau ilgą laiką yra viena iš pajėgiausių pasaulio rinktinių ir yra vienintelė, dalyvavusi visuose ligi šiol vykusiuoseFIFA pasaulio čempionatuose. Ji laimėjo FIFA Pasaulio taurę net 5 kartus (1958 m., 1962 m., 1970 m., 1994 m. ir 2002 m.) – daugiau nei bet kuri kita komanda. Šalyje vyko du pasaulio futbolo čempionatai –1950 m. ir2014 m. Brazilija yra penktoji šalis, kuri pasaulio futbolo čempionatą rengė du kartus – kartu suMeksika,Italija,Prancūzija irVokietija.
↑Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 55
↑Jean de Léry (1990). History of a Voyage to the Land of Brazil, Otherwise Called America. – University of California Press.ISBN 978-0-520-91380-6. //psl. 242.
_28mar09.jpg)
.jpg)
.jpg)
_(7).jpg)
.jpg)
