Movatterモバイル変換


[0]ホーム

URL:


Pereiti prie turinio
VikipedijaLaisvoji enciklopedija
Paieška

Bratislava

Koordinatės:48°08′00″ š. pl.17°06′00″ r. ilg. / 48.13333°š. pl. 17.10000°r. ilg. /48.13333; 17.10000 (Bratislava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bratislava
svk.Bratislava
      
Senamiesčio panorama
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėSlovakijos vėliava Slovakija
MerasMatúš Vallo
Gyventojų(2020)440 948
Plotas367,59 km²
Tankumas(2020)1 200 žm./km²
VikitekaBratislava
KirčiavimasBratislavà (vok.Prèsburgas)

Bratislava (svk.Bratislava) –Slovakijos sostinė ir didžiausias miestas, šalies pramoninis, kultūrinis ir mokslinis centras. Bratislava išsidėsčiusi prieDunojaus upės, šalia Slovakijos sienos suAustrija irVengrija, netoli nuoČekijos. Miestas yra tik 60 km (60-100 min traukiniu) nuoVienos. Upių uostas prieDunojaus, tarptautinis oro uostas.

Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Yra Slovakijos mokslų akademija, universitetas (vengrų įkurtas1467 m., slovakų atkurtas1919 m.), nacionalinis muziejus (nuo1893 m.), nacionalinė galerija (nuo1948 m.). IšlikusiBratislavos pilis.

Istorija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

1291 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo1536 m.Habsburgams priklausančios Vengrijos sostinė. NuoXIX a. Vengrijos sostinei persikėlus į Budą, miesto reikšmė sumažėjo.

Slovakijos sostine tapo poI pasaulinio karo,1919 m. susikūrusČekoslovakijos valstybei. Nuo1993 m. Bratislava − nepriklausomos Slovakijos valstybėssostinė.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas minimas nuo X a. kaipBrezalauspurc – „kunigaikščioBraslavo pilis“. Istoriškai buvo vartojami įvairūs miesto pavadinimai –svk.Prešporok,vok.Pressburg,veng.Pozsony,lot.Posonium.[1]

Administravimas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Administraciniu požiūriu Bratislava yra padalinta į penkis rajonus: Bratislava I (miesto centras), Bratislava II (rytinės dalys), Bratislava III (šiaurės rytų dalys), Bratislava IV (vakarinės ir šiaurinės dalys) ir Bratislava V (pietinės dalys Dunojaus kranto dešinė, įskaitant Petržalką, tankiausiai apgyvendintą gyvenamąjį rajoną Centrinėje Europoje)[2]Savivaldos tikslais miestas suskirstytas į 17 seniūnijų, kurių kiekviena turi savo merą (starostą) ir tarybą. Tarybos narių skaičius kiekviename miesto rajone priklauso nuo seniūnijos dydžio ir gyventojų skaičiaus.

Gyventojai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Gyventojų statistika (10 metų)[3]
Metai1994200420142024
Žmonių skaičius450 776425 155419 678479 389
Skirtumas−5,68 %−1,28 %+14,22 %
Gyventojų statistika[3]
Metai20232024
Žmonių skaičius478 040479 389
Skirtumas+0,28 %

Ekonomika

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Bratislavos regionas yra turtingiausias ir ekonomiškai klestintisSlovakijosregionas, nepaisant to, kad jis yra mažiausias pagal plotą ir trečias pagal gyventojų skaičių iš aštuonių Slovakijos regionų. Šiame regione sukuriama apie 26 % SlovakijosBVP[4]. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Bratislavos regione2022 metais buvo 1908 eurai[5].2016 m. pagal BVP vienam gyventojui Bratislava buvo šeštas turtingiausias regionasEuropos Sąjungoje[6]. Tačiau analitikai pastebėjo, kad Bratislavos regiono reitingas yra perdėtas dėl kelių priežasčių. Bratislavos regiono BVP sukuria įmonės, kurių būstinės yra sostinėje, bet kurios vykdo veiklą kitose šalies regionuose. „Volkswagen Slovakia“, didžiausias automobilių gamintojasSlovakijoje, įsikūręs Bratislavos regione, tačiau priklauso VW motininei įmonei Vokietijoje, todėl susidaro įspūdis, kad ši regionas yra itin turtinga. Dėl to beveik 30 procentų Slovakijos BVP sukuriama Bratislavoje[6].Daugelio vyriausybinių institucijų ir privačių įmonių būstinės yra Bratislavoje. Daugiau nei 75 % Bratislavos gyventojų dirba paslaugų sektoriuje, kurį daugiausia sudaroprekyba,bankininkystė, IT, telekomunikacijos irturizmas[7].

Galerija

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Sportas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Futbolas

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Bratislava yra užmezgusipartnerystės ryšius:

Šaltiniai

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
  1. Votruba, Martin.„Names of Bratislava“.Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotasoriginalas 2010-06-02. Nuoroda tikrinta2010-07-17.
  2. „Petržalka City“. City of Bratislava. 2007-03-01. Suarchyvuotasoriginalas 2007-10-12. Nuoroda tikrinta2008-01-29. „Petržalka City will transform the largest and most densely populated housing estate in Central Europe from a monotone cement-panel housing scheme into a fully-fledged town with autonomous multipurpose centre.“
  3. 3,03,1„Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne) [om7102rr_obce=AREAS_SK]“. Statistical Office of the Slovak Republic. 2025-03-31. Nuoroda tikrinta2025-03-31.
  4. „2015 GDP per capita in 276 EU regions : Four regions over double the EU average… and still nineteen regions below half of the average“(PDF).Ec.europa.eu. Nuoroda tikrinta2017-12-15.
  5. „Platy, benefity, top pozície - Bratislavský kraj - Platy.sk“.Platy.sk. Nuoroda tikrinta2022-11-07.
  6. 6,06,1a.s, Petit Press (2016-03-02).„Bratislava is the sixth richest region of EU, but…“.spectator.sme.sk (anglų). Nuoroda tikrinta2022-10-31.
  7. „Economy and employment“. City of Bratislava. vasario 23, 2006. Suarchyvuotasoriginalas July 1, 2007. Nuoroda tikrintaJune 8, 2007.
  8. „Štadión Tehelné pole :: ŠK Slovan Bratislava - oficiálna www stránka futbalového klubu“ [Stadionas: talpa ir informacija].skslovan.com (slovakų). Nuoroda tikrinta2024-02-16.
  9. 9,009,019,029,039,049,059,069,079,089,09„Medzinárodná spolupráca“ (slovakų). Bratislava. Nuoroda tikrinta2019-09-02.
  10. 10,010,110,210,310,410,510,610,710,8„Partner (twin) towns of Bratislava“.bratislava-city.sk. Nuoroda tikrinta2019-09-02.

Nuorodos

[redaguoti |redaguoti vikitekstą]
Ž  A  R
Europos šalių sostinės
Ž  A  R
Dunojus
ŠalysDunojus žemėlapyje
Miestai
Intakai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Bratislava&oldid=7625716"
Kategorijos:
Paslėptos kategorijos:

[8]ページ先頭

©2009-2025 Movatter.jp