Brandusis renesansas (arbaAukštasis renesansas,Klasikinis renesansas) – trumpas periodas Europosmene, maždaug nuo 1490-ųjų pradžios iki 1527(30) m. Brandžiojo renesanso laikotarpiu kūrė vieni iškiliausių visų laikų menininkų:Leonardas da Vinčis,Mikelandželas,Rafaelis,Ticianas,Koredžas ir kt.
Brandžiojo renesanso stilistika apibūdinama figūrų, linijų ir spalvų harmonijos laikymusi, griežtomis kompozicinėmis linijomis, švelniu modeliavimu –chiaroscuro technika. Brandžiojo renesanso darbuose saikingai naudojamiperspektyviojo vaizdavimo efektai, atsisakyta religinių atributų (pvz.,limbų virš galvos). Tačiau už viską labiau į pirmąjį planą brandžiojo renesanso kūriniuose iškylažmogaus vaizdavimas. Todėl brandžiojo renesanso darbai laikomihumanizmo geriausia išraiška dailėje.
Brandžiuoju renesansu apibūdinamaItalijosrenesanso vystymosi viršūnė, kai per santykinai trumpą laikotarpį buvo sukurta grupė vaizduojamojo meno šedevrų. Tai Leonardo da Vinčio „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“, MikelandželoDovydo,„Pietos“ ir Mozės statulos,Siksto koplyčios lubų freskos, Rafaelio madonos ir freskosVatikano stancose, architektoBramantės šventyklėlė (Tempietto) Romoje. Brandžiojo renesanso sąvoka kritikuojama dėl siaurumo − esą ji susieta tik su keletu šių garsiausių kūrinių ir menininkų, bei jų pasiekimais, ir nerodo jokios atskiros epochos.
Brandžiojo renesanso pradžia siejama su Leonardo da Vinčio vardu ir jo technika. Leonardo talentas buvo toks, kad jis savo darbais įrodė, kad tobulumą galima pasiekti ne vien sekant ir imituojant senovėsantikinius meno pasiekimus, bet, taip pat, per atidų gamtos ir žmogaus studijavimą. Leonardochiaroscuro irsfumato tapybos technika, vadinta „mistiškuoju rūku“, leido jam vienu metu pavaizduoti dvasiškai tobulą, bet kartu ir labai realų žmogų. Garsas apie Leonardą ir jo įtaka plačiai pasklido Italijoje, ypač šiaurinėje dalyje, Lombardijoje. Keletas vyresnių meistrų,Perudžinas irPjeras di Kozimas, pradėjo modeliuoti savo darbus pagal Leonardo pavyzdį. Tačiau tuo pat metu Italijoje ir toliau kūrė ankstyvojo renesanso meistraiquattrocento dvasioje, kaipAndrėja Mantenja,Filipinas Lipis,Sandras Botičelis.
Naują impulsą brandžiajam renesansui suteikėMikelandželas su savo Dovydo skulptūra,1504 m. atlikta Florencijoje. ĮFlorenciją mokytis1504 m. atvykoRafaelis, kuris jau prieš tai buvo Perudžino mokiniu. Tačiau renesanso dailė viršūnę pasiekė ne politinės suirutės krečiamojoje Florencijoje, oRomoje. Romos popiežiai greitai persiviliojo talentingiausius menininkus dirbti jiems.1508–1511 m. laikotarpiu sukurti vieni garsiausių kūrinių: MikelandželoSiksto koplyčios lubų freskos ir Rafaelio freskos, vadinamosioseRafaelio stancose Vatikane: „Atėnų mokykla“, „Parnasas“, „Disputas dėl Šv. Sakramento“, „Jurisprudencija“. Florencijoje brandžiojo renesanso stilistikai atstovavoAndrėja del Sartas irFra Bartolomeo.
Tuo tarpuVenecijoje naujoji dailininkų karta,Džordžonė irTicianas, kūrė venecijietišką brandžiojo renesanso versiją. Brandusis renesansas neužtruko ilgai, jau maždaug nuo1510 m. pradžios Italijoje pradėjo formuotis nauja stilistika –manierizmas, kuri rėmėsi Mikelandželo, Rafaelio ir antikinių modelių imitavimu ir iškraipymu. Brandžiojo renesanso pabaiga apibrėžiama vėliausiai1530 m., o anksčiausiai1520 m. su Rafaelio mirtimi. Dažniausiai pasitaikanti brandžiojo renesanso pabaigos data –1527 m., kaiŠventosios Romos imperijos plėšikaujanti kariuomenė užėmė Romą, taip sutrukdydama menininkų darbus ir jų finansavimą. Vėl grįžusio1536 m. į Siksto koplyčią dirbti Mikelandželo freska„Paskutinis teismas“ jau nebeturi brandžiojo renesanso patoso ir aukštųjų idealų, būdingų šalia esančioms1511 metų freskoms, ir stilistiškai yra manierizmo kūrinys. Ilgiau brandžiojo renesanso tradicija išsilaikė karų ir suirutės nenuniokotoje Venecijoje, visų pirma, Ticiano kūryboje.
Kiti dailininkai, kurie prisidėjo ar buvo susiję su brandžiuoju renesansu –Lorenzo Costa,Francesco Francia,Giovanni Bellini,Lorenzo di Credi,Luca Signorelli,Mariotto Albertinelli,Franciabigio,Dosso Dossi,Antonio da Correggio,Sodoma,Sebastiano del Piombo,Jacopo Sansovino,Baldassare Peruzzi,Lorenzo Lotto,Palma Vecchio,Jacopo Bassano,Bernardino Luini,Andrea Solario. Nyderlanduose italų brandžiojo renesanso stilistika tapė flamandų dailininkasKventinas Maseisas ir olandų tapytojasJanas van Skorelis, Prancūzijoje −Žanas Klujė.
_-_The_Last_Supper_(1495-1498).jpg)
