 | Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturiišnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas,nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokitepatikimų šaltinių ir paremkite medžiagąišnašomis į šaltinius. |
Branduolinės ginklavimosi varžybos – varžybos tarpTSRS irJAVbranduolinių užtaisų skaičiumi,branduolinius užtaisus galinčių naudoti ginklų ir gynybos technologijomis peršaltąjį karą. Tuo pat metu kai kurios kitos valstybės kūrė ir gaminosibranduolinius ginklus, bet nei viena valstybė negamino jų tokiais dideliais kiekiais kaip šios dvi supervalstybės. Kartaisbranduolinio ginklavimosi varžybomis vadinamos varžybos tarpIndijos irPakistano 1990 – ųjų metų gale.
Pirmasbranduolinis ginklas buvo sukurtasJAV per „Manheteno projektą“, numatant panaudoti jį perAntrąjį pasaulinį karą priešAšies valstybes. Tarybiniai mokslininkai tuo metu buvo toli nuo tokios bombos sukūrimo, nors ir atliko tyrimus šia linkme. Tada TSRS buvo JAV sąjungininkė antihitlerinėje koalicijoje, betStalinas nebuvo Jungtinių Valstijų informuotas apiebranduolinio ginklo kūrimąJAV iki patPotsdamo konferencijos. Amerikiečiai nenorėjo patikėti bombos paslapčių Tarybų Sąjungai nebūdami tikri, kad informacija nepateks vokiečių šnipams.
Tuo tarpuNKVD agentūra smulkiai informavo Staliną apie darbus, atliekamus pagal šią programą. Kai pagaliauGaris Trumanas informavo Staliną apiebranduolinio ginklo tyrimus, jis labai nustebo, kai Stalinas į tai ramiai sureagavo, ir net pagalvojo, kad šis nesuprato jo. Iš tikro „Manheteno projektas“ buvo taip užslaptintas, kad net pats Trumanas nežinojo apie jį, kol netapo prezidentu.
1945 m. rugpjūčio mėn. Trumanas įsakė bombarduoti duJaponijos miestus:Hirosimą irNagasakį. Greičiausiai buvo norima greičiau baigti karą, kadangi šis ginklas buvo jau išbandytas prieš du mėnesius.
Pirmaisiais metais po karo JAV buvo vienintelė pasaulyje valstybė, turintibranduolinį ginklą. JAV vadovybė klaidingai manė, kad TSRS labai toli nuobranduolinio ginklo sukūrimo. Tuo metu JAV bandė išspausti kiek galima daugiau naudos iš savo laikino pranašumo: šantažuojant susitarti su Stalinu tokiais klausimais, kaipBerlynas arČekoslovakija. Tokioje situacijoje tarybinis lyderis nusprendė, kad vien dėl to JAV nepradės naujo karo prieš TSRS – „Europos išlaisvintoją“.
Tuo laiku TSRS aktyviai kūrėbranduolinį ginklą. Per karą tyrimai nebuvo atliekami dėlurano trūkumo, bet tiekimas iš rytų Europos išsprendė šią problemą. Fizikams buvo sudarytos visos sąlygos, kad jie galėtų maksimaliai greitinti darbus. Darbų kuratoriumi buvoLavrentijus Berija. Darbus tarybiniai mokslininkai vykdė remdamiesi informacija, gauta iš slaptųjų agentų, dirbusių JAV.
JAV buvo nusprendę, kad TSRS neturės atominio ginklo iki 1950-ųjų vidurio. Kai 1949 m.rugpjūčio 29 d. tarybinių fizikų – atomininkų darbas sėkmingai buvo baigtas, nustebino visą pasaulį. Tą dieną susprogdintą bombą vakaruose pavadino „Džo-1“. Prasidėjo branduolinės ginklavimosi varžybos.
Branduoliniams užtaisams gaminti ir tobulinti buvo skiriamos didžiulės lėšos. Abi valstybės netrukus pradėjo gamintitermobranduolinius ginklus. JAV 1952 m.lapkričio 1 d. susprogdino tokį užtaisą. Vėl visus nustebindama TSRS tokį užtaisą susprogdino po 8 mėnesių. Tarybinė vandenilinė bomba buvo vien tarybinių mokslininkų darbas, kadangi šnipai iš JAV nieko neatsiuntė.
Aktyviai buvo kuriami irbranduolinių užtaisų paleidimo priemonės – pradžioje tai buvo strateginiai bombonešiai. Čia JAV turėjo geresnes startines pozicijas, bet reaktyvinių perėmimo naikintuvų atsiradimas jų pirmavimą nubloškė atgal. Šeštajame dešimtmetyje JAV Karinės oro pajėgos buvo apginkluotos bombonešiais B-47 ir B-52, galinčiais įsiskverbti į TSRS oro erdvę.
Antroje šeštojo dešimtmečio pusėje TSRS buvo pagaminta pirma tarpžemyninė balistinė raketa (TBR) R-7. 1957 m.spalio 4 d. ši raketa pakilo į kosmosą ir paleido pirmą dirbtinį žemės palydovąSputnik 1 (rus.Спутник-1). Tarybinis lyderisNikita Chruščiovas asmeniškai daugiau dėmesio skyrė raketoms, negu lėktuvams – tai lėmė TSRS pirmavimą raketinės ginkluotės vystyme. Pirma amerikietiška TBR buvo paleista 1959 m. spalio 31 d.
Buvo kuriamos ir įrengiamos priešraketinės gynybinės sistemos,radarai, leidžiantys susekti atskrendančias raketas. Abiejose valstybėse buvo įrengiamos didžiulės atominės slėptuvės ir požeminės vadavietės valstybių vadovybei bei vyriausiems štabams bei atominės slėptuvėscivilinės gynybos sistemoje civiliams.
Greitai atominiai arsenalai pasiekė tokį dydį, jog atrodė, kad karo išvengti nepavyks. PoKaribų krizės žmonija pradėjo naują vystymosi stadiją. Abipusio susinaikinimo baimė bei dėl ginklavimosi varžybų kilusios ekonominės problemos leido pradėti ginkluotės mažinimo procesą. Laimei, TSRS ir JAV 60-aisiais metais nusprendė susitarti dėl kai kurių sąlygų, ribojančių branduolinio arsenalo augimą. Buvo pasirašytos sutartysSGA-I irSGA-II, draudžiančiosiosbranduolinius bandymus ir ribojančios radarų sistemas.
Nežiūrint to, branduolinės atsargos augo. Buvo sukurtos raketos, nešančios iškart kelis užtaisus. Abi valstybės buvo pajėgios sunaikinti viena kitą kelis kartus.
Išėjus Karteriui, JAV vadovasRonaldas Reiganas atsisakė nusiginklavimo koncepcijos ir pradėjo grįžti prie ginklavimosi varžybų, kūrėStrateginės sistemos iniciatyvą – kosmose išdėstytą priešraketinę sistemą. Pasaulyje ši programa daugiau žinoma pavadinimu „Žvaigždžių karai“. Užsukęs naują ginklavimosi varžybų ratą, TSRS ekonomiką pastatė ant katastrofos slenksčio. Po ilgų derybų suMichailu Gorbačiovu Reiganas sutiko sumažinti arsenalus, bet „Žvaigždžių karo“ neatsisakė. Tačiau, po kelerių metų darbai pagal šią programą buvo baigti dėlšaltojo karo pabaigos.
Pasibaigus Šaltajam karui lėšos, skiriamos atominio arsenalo išlaikymui, gerokai sumažėjo, ypačRusijoje. Naujų sistemų tyrimų taip pat smarkiai sumažėjo. Tuo tarpu ir JAV ir Rusijojebranduolinio ginklo atsargos skaičiuojamos tūkstančiais galvučių. JAV buvo pradėta plati programa branduoliams ginklams utilizuoti.
Po Šaltojo karo didelės sumos skiriamos ekologinei žalai, kurią padarė atominis ginklavimasis, atstatyti. Simboliška, kad daug gamyklų, gaminusiųbranduolinius ginklus, perdarytos jų naikinimui.
Rusija susidūrė su papildomais sunkumais dėl TSRS subyrėjimo. BeRusijos,branduolinis ginklas buvo kai kuriose kitose TSRS respublikose: (Baltarusijoje,Kazachstane,Ukrainoje). Spaudžiant tarptautinei visuomenei (faktiškai JAV ir Rusijai), šios valstybės sutiko išvežtibranduolinius užtaisus iš savo valstybių ir išstoti iš „branduolinio klubo“.
JAV nusprendus vidurio Europos valstybėse įkurti priešraketines sistemas, į tai audringai sureagavo Rusija ir pagrasino tolimesnėmis ginklavimosi varžybomis – tai parodė, kad Rusija dar nepasitiki vakarais.
Šiuo metubranduolinio ginklo prigaminta tiek, kad būtu galima ne kartą sunaikinti abi besivaržančias puses ir bent jau po paskutinių įvykių tolimesnis branduolinio ginklo likimas neaiškus.
Bendrabranduolinio ginklavimosi chronologija. Sprogimų galingumas nurodytas kilotonomis trotilo ekvivalento.
| Data | Pavadinimas | Galingumas, kt | Valstybė | Reikšmė |
|---|---|---|---|---|
| 1945 m. liepos 16 d. | Trejybė | 19 |  JAV | Pirmasbranduolinis sprogimas |
| 1945 m. rugpjūčio 6 d. | Mažylis | 15 | JAV | Hirosimos bombardavimas |
| 1945 m. rugpjūčio 9 d. | Dručkis | 21 | JAV | Nagasakio bombardavimas |
| 1949 m. rugpjūčio 29 d. | Džo-1 | 22 |  TSRS | Pirmas TSRSbranduolinis sprogimas |
| 1952 m. spalio 3 d. | Uraganas | 25 | .svg) Jungtinė Karalystė | Pirmasbranduolinis sprogimas Jungtinėje Karalystėje |
| 1952 m. lapkričio 1 d. | Ivi Maiklas | 10,400 | JAV | Pirmas branduolinis termobranduolinis įrenginys |
| 1953 m. rugpjūtis 12 d. | Džo-4 | 400 | TSRS | Pirmas kovinio karinio termobranduolinio įrenginio bandymas |
| 1954 m. kovo 1 d. | Kaslas Bravo | 15,000 | JAV | Galingiausias JAV sprogimas |
| 1957 m. lapkričio 8 d. | Susirėmimas X | 1,800 | Jungtinė Karalystė | Pirmas termobranduolinis sprogimas Jungtinėje Karalystėje |
| 1960 m. vasario 13 d. | Mėlynas šokliukas | 60 |  Prancūzija | Pirmas atominis sprogimas Prancūzijoje |
| 1961 m. spalio 31 d. | Caras | 50,000 | TSRS | Pačios galingiausios termobranduolinės bombos sprogimas žmonijos istorijoje |
| 1964 m. spalio 16 d. | 596 | 22 |  KLR | Pirmas atominis sprogimas Kinijoje |
| 1967 m. birželio 17 d. | Testas 6 | 3,300 | KLR | Pirmas termobranduolinis sprogimas Kinijoje |
| 1968 m. rugpjūčio 24 d. | Kanopusas | 2,600 | Prancūzija | Pirmas Prancūzijos termobranduolinis sprogimas |
| 1974 m. gegužės 18 d. | Besišypsantis Buda | 12 |  Indija | Pirmasbranduolinis sprogimas Indijoje |
| 1998 m. gegužės 28 d. | Čaganas-I | ~9 |  Pakistanas | Pirmas atominis sprogimas Pakistane |
| 2006 m. spalio 9 d. | Kvandai-ri | 15-20 |  KLDR | Pirmas atominis sprogimas Šiaurės Korėjoje |