Šis straipsnis apie filosofinę sąvoką. Apie aukščiausios kastos atstovus Indijoje skaitykite straipsnyjebrahmanai.
Brahmanas (skr.ब्रह्मन् =IAST:bráhman) – senovėsIndijos filosofijos, ypačvedantos, sąvoka, kuri reiškia visa apimančią substanciją, aukščiausiąją tikrovę, pasaulio esmę ir sielą. Tai beasmenis dvasinis pradas, aukščiausia objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo erdvės ir laiko.[1] Iš Brahmano viskas gimsta, jame gyvena ir į jį grįžta, kad vėl atgimtų.
Tradiciškai žodisbrahman kildintas iš šakniesbr̥ṃh- („augti, bręsti, plėtotis“)[2], nors dabar paprastai kildinamas išide.*bhlagh-men-, iš kurios taip pat vedamaslot.flāmen „kunigas“, sen.vok.bluozan „aukoti“ ir pan.
Šis žodis gausiai minimasRigvedoje ir kitosevedose, bet ten reiškia maldą, šventą ištarmę, žosmę. Kaip ir graikųlogosas,brahman palaipsniui iš švento žodžio virsta pasaulį steigiančia dievybe-žodžiu.
Upanišadose Brahmanu vadinama aukščiausiojitikrovė. Jis suprantamas ir kaip dieviškoji asmenybė, ir kaip beasmenis principas. Toks beasmenis principas priartėja prie substancinės filosofijos sampratos. Taip suprastas Brahmanas yra genetinis ir substancinis visos esamybės pradas. Jis taip pat ir visos esamybės užbaigimas. Šis pradas skirtas pasiekti aukštesnę, viršlaikinę pasaulio esmę. Dabartinė Brahmano sąvoka reiškia absoliutų dvasinį pradą.
Upanišadose teigiama „Iš tiesų iš ko gimsta tos būtybės, iš ko gyvena gimusieji, į ką jie įeina, kam miršta…tai ir stenkis atpažinti, tai yra Brahmanas“. Jis nuolat sutapatinamas su žmogaus būties pradmeniu, siela –atmanu.
Upanišadų autoriai pakyla iki apibendrinimų, kurie iškyla trumpose formuluotėse:„Visa, kas bebūtų, yra Brahmanas“. „Visa yra Brahmanas“. „Brahmanas iš tiesų, tai kas nemirtinga, užpakalyje, iš dešinės ir kairės, jis tęsiasi į viršų ir žemyn; iš tiesų Brahmanas – visa tai, kas didingiausia.“
Kita vertus, apie Brahmaną dažnai šnekama apofatiniu būdu: jis – nei tai, nei tai (neti neti), tai niekam netapati, o viską pranokstantibūtis.
Skiriami du Brahmano aspektai: turintis savybes (saguṇa) ir besavybiškas (nirguṇa).
- Nirguna brahmanas yra savybėmis neišreiškiamasabsoliutas. Šitoks brahmano supratimas būdingasŠankaros mokyme ir visojeadvaita vedantos tradicijoje. Nirguna brahmanas tapatinamas suatmanu, o visos jo įsivaizduojamos savybės ir atributai laikomi tikmajos raiška, nes galutinėtikrovė neturi jokių ribų.Ramanudžos višištha advaitos mokyme sutinkama, kad brahmanas yra galutinė ir neribotatikrovė, tačiau teigiama, kad jis galįs apsireikšti ir savybiniu pavidalu kaipYšvara.[3]
- Saguna brahmanas yra absoliutas, pasireiškiantis savybiškais pavidalais, tokiais kaipVišnus arŠiva.[4]
- ↑Brahmanas.Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑[1]Archyvuota kopija 2018-12-30 išWayback Machine projekto.
- ↑Nirguṇa Brahman.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 152
- ↑Saguṇa Brahman.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 193
![[1]](/mt/?noimg=&dark=on&url=https%3a%2f%2fwww.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de%2fcgi-bin%2fmonier%2fserveimg.pl%3ffile%3d%2fscans%2fMWScan%2fMWScanjpg%2fmw0737-bRhannAyakIdaNDaka.jpg){kind=link}
