Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m.,bantų tautos, kurios kilo išKatangos provincijos regiono, perėjo perLimpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni – teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaipHaiveldas – didelė ir santykinai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.
Devyniolikto amžiaus gale įvyko kariniai konfliktai tarp Botsvanosšonų gyventojų irndebelų tautos, kuri migravo išKalahario dykumos. Padėtį blogino ir būrų ekspansija išTransvalio.1885 m. Botsvana tapo Jungtinės Karalystės protektoratuBečuanalandu.1964 m. teritorija gavo autonomiją, o po dvejų metų – nepriklausomybę.
Įstatymų leidžiamoji: ji priklauso parlamentui sudarytam iš Nacionalinės Asamblėjos, kurio dauguma yra renkami piliečių, dalis skiriamaprezidento, ir Genčių vadų rūmų, atstovaujančių pagrindines subkultūras ir sritis. Pastarosios nuomonė turi būti išklausyta sprendžiant klausimus, susijusius su genčių reikalais.
Įstatymų vykdomoji: ši valdžia yra sudaryta tik iš prezidento, kuris automatiškai tampa visos šalies, vyriausybės vadovu. Taip pat jis yra karinių pajėgų vadas. Prezidentui padeda viceprezidentas ir ministrų kabinetas, kuris yra paskiriamas prezidento.
Teisinė: ši sistema yra paremtaromėnų –olandų teise, taip pat vietine paprotine teise.
Botsvanos politikai būdingas modernumo ir tradicijų suderinimas, taip pat efektyvus etninių bendruomenių atstovavimas. Šios valdžios institucijos padeda palaikyti taiką, bei draugiškus santykius tarp daugumos ir mažumų. Tradicinių lyderių galia buvo ribojama papročių ir įstatymų. Todėl sakoma, kad ši šalis turi ikikolonijinės demokratijos tradicijas.
Botsvana yra sausumos valstybė įsikūrusi pietųAfrikoje, šiauriau nuoPietų Afrikos respublikos. Botsvana užima 600 370 km² ploto, iš kurių 585 000 km² yra žemė. Botsvana turi 4013 km sienų, iš kurių 1360 km ribojasi suNamibija, 1840 km su Pietų Afrikos respublika, 813 kmZimbabve ir 2 km suZambija. Labiausiai apgyvendinta yra rytų Botsvana.
Didžiąją šalies dalį užimaKalahario dykynė. Upės priklausoLimpopo baseinui, o šiaurėje plytiOkavango pelkynių plotai. Sausringuose plotuose yra druskožemių (Makgadikgadis). Būdingos savanos ir pusdykumės.
Klimatas subtropinis, šiaurėje tropinis. Vidutinė sausio temperatūra 21–27 °C, liepos ~16 °C. Šiaurėje ir rytuose per metus iškrenta 500–600 mm, vidinėse Kalahario srityse – mažiau nei 250 mm.[2]
Jwanengdeimantų kasykla šiuo metu yra turtingiausia deimantų kasykla pasaulyje.
Galvijų auginimas ir jautienos eksportavimas, beižemdirbystė yra pagrindinės žemės ūkio šakos. Šalies ekonomika ankstesniais laikais priklausė nuo galvijų ir jų mėsos eksportavimo į kitas šalis. Šalyje trūksta vandens, drėkinimo sistemų, todėl maža dalis žemių yra įdirbama. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yrakukurūzai,sorgai,soros,pupelės. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yramedvilnė,riešutai,saulėgrąžos.
Kasyba tapo svarbiausia šalies ekonomikos šaka. Šalyje yramangano, nedaugaukso,asbesto, gan didelideimantų,anglies,nikelio,vario,druskos,kalcinuotosios sodos,stibio,plutonio,platinos telkiniai. Tik nuo XX a. septintojo dešimtmečio atradus ir vėliau pradėjus eksportuoti naudingąsias iškasenas, šalis tapo eksporto ašimi. Ypač prie to prisidėjodeimantų gavyba, kuri paskatino staigią ekonomikos plėtrą. Pajamos iš deimantų leido finansuoti geresnes sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas. Šalies ekonominis augimas, paskelbus nepriklausomybę, buvo bene didžiausias pasaulyje.
Nors pragyvenimo lygis Botsvanoje yra vienas iš aukštesnių Pietų Afrikoje, bet nedarbingumas lieka aktualia ekonomikos problema. Plėtojamasturizmas. Botsvana, neturinti priėjimo prie vandens, naudojasiPietų Afrikos Respublikos jūrų uostais. Daug Botsvanos gyventojų dirbaPietų Afrikos Respublikos kasyklose, nors kasyklų mažėja.
Kalbos:Čuana (oficiali) – apie 78,2 %,Ikalanga – 7,9 %, Sekgalagadi – 2,8 %,anglų (oficiali) – 2,1 %, kitos – 8,6 % (2001 m. duomenys).
Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė: 50,58 metų (2009 m. duomenys). Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas raštingumas: 80 % (vyrų – 80,4 %, moterų – 81,8 %) (2003 m. duomenys). Gyventojų amžiaus struktūra:
