Viršutinę Borobuduro šventyklos platformą sudaro trys apskritos terasos nuožulniais šlaitais. Ant jų koncentriškais apskritimais išdėstytos 72 varpo formos stūpos, kuriose stovi Budos statulos dharmačakramudros poza. Tokia poza esą paleidžia riedėti dharmos (teisingumo) vežėčias.
Spėjama, kad statinį suprojektavo architektasGunadharma. Šis statinys dengia visąkalvą, paversdamas ją kažkuo panašiu į Šventąjį kalną.
Didingąmonumentą primena išterasų sudarytapiramidė, esanti ant dviaukščiokvadrato formos pagrindo. Jo kraštinė – 117 m. piramidę sudaro keturios terasos, ant kiekvienos iš jų yra trijų stulpelių platformos, o ant kiekvienos jų pristatytastūpų. Kuo aukščiau, tuo jų mažiau – 32, 24, 16.
Kiekvieną monumento aukštą juosiagalerijos, kurias jungia laiptai. Išorines sienas puošia eilės smulkiųnišų, kurių kiekvienoje stovi poBudos statulą. Iš viso yra 504 Budos skulptūros. Pačiame viršuje yra centrinė stūpa, kurioje stūkso Budos statula – spėjama, kad ji tyčia palikta nebaigta.
Šventovės puošyba atspindi Javos gyventojams būdingą budistinėsvisatos sampratą. Dievų ir pusdievių hierarchija sudaro pats Buda, simbolinesmudras (gestus) atliekančio Budos atvaizdai irbodhisatvos (nušvitusieji, kurie vadovauja budizmo keliu žengiantiems žmonėms ir kuriuos iš dalies galima lyginti su vakariečių šventaisiais).
Terasas puošia daugybė negilių reljefų kosmogoninėmis temomis. Apatiniai kadaise buvo matomi, bet vėliau pridengtikontraforsais, veikiausiai saugumo sumetimais.
Žemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu – žemiškąjį lygmenį. Čia matomi žmonių veiksmai ir troškimai, už kuriuos patekę į rojų ar pragarą, jie bus apdovanoti ar nubausti. Tačiau tokie griežti moraliniai reikalavimai, kuriuos įkūnijo dailininkai, nebuvo įprasti kasdieniniameIX a. Javos gyvenime.
Virš jo yra dvylika lygmenų, kurių personažai, priešingai, įkūnija minties ir priežasties viršenybę kūno atžvilgiu. Šie monumentalūs negilūs reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos (istorinio Budos) gyvenimą irdžatakas (žmonijos blogį įveikusių budų) .
Pirmoji galerija skirta Budos Šakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo, tačiau čia galima rasti ir liaudiškomis tradicijomis grindžiamų užuominų apie buvusius jo įsikūnijimus. Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelią, trečioji – apieMaitrėją (ateities budą), o ketvirtosios galerijos puošybą galima traktuoti įvairiai.
Daugybė ketvirtąją terasą puošiančių Budos atvaizdų įkūnija Rapadhatu (formų pasaulį). Keturiosekompaso kryptyse esančiosstatulos simbolizuojadievo įsakymus,aukojimą,meditaciją ir nusiraminimą – apie šias savybes kalba Budosplaštakų padėtis.
Laiptų viršuje antbaliustrados stovi dar didesnės stūpos jos žiedu juosia centrinę, uždarą (į ją negalima patekti), kurioje yra nebaigtas Buda. Tai Arūpadhatu – grynojo proto pasaulio – įsikūnijimas, kurio žmogus pasiekti negali.
Pavadinimo kilmė nėra aiški. Pirmoji dalisBara tikriausiai kilusi iš žodžioVihara (reiškiančio šventyklą, vienuolyną), oBudur kildinamas iš Balio salos žodžioBeduhur – „apie“, „aplink“.
Šventykla labai gerai išsilaikiusi, tai paaiškinama tuo, kad dienos šviesą šiais laikais ji išvydo tik1835 m. (iki tol buvo užneštavulkaniniais pelenais). Nuo1973 iki1984 vyko restauravimo darbai.1991 objektas įtrauktas įUNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.
.jpg)
