Šalis pavadinta iš Venesuelos kilusio Pietų Amerikos politinio veikėjoSimono Bolivaro (1783–1830) garbei.[4] Toks pavadinimas patvirtintas1825 m.spalio 3 d. kongresmeno Manuelio Martino Kruso siūlymu – kelias dienas prieš tai šalis vadinosi Bolivaro Respublika.
Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejamaSenovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijosCentro pietinis regionas su centru prieTitikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavoTiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjoaimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.
XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungėInkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų – Koljasuju.
Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo IspanijosPeru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu suPeru sudarė vieną valstybę.
1967 m. konstitucija pakeista1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Tesimų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po pakeistos konstitucijos ir vėliau priimtų įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.
Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėjePietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yraAndų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vietaSachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yraAltiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Rytinėje dalyje yra žemuma,Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina įČikitanijos regioną – vakarinįGran Čiako pakraštį.
Klimatas kalnyne aukštikalniųtropinis, sausringas. Vidutinė mėnesio temperatūra laikosi tarp 3–11 °C, per metus iškrenta 150–600 mm kritulių. Rytiniuose Andų šlaituose būdingas vertikalus juostinis klimato pasiskirstymas, ten vidutiniškai prilyja iki 2000 mm per metus. Rytų lygumose klimatassubekvatorinis, vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 17–28 °C, iškrenta 800–1600 mm kritulių[5].
Miškai užima ~40 % Bolivijos ploto. Šiaurėje ir šiaurės rytuose vešidrėgnieji atogrąžų miškai (Amazonijos džiunglės), rytuose, pietryčiuose jie pereina įsavanas, subtropinius krūmynus. Aukštikalnių augmenija skurdi – veši kaktusai, dygūs krūmokšniai, yra dykumų. Andų šlaituose augaJungaso rūko miškai, aukštikalnėse pereinantys įparamų sąžalynus ir dykynes.
Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos išteklių, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegaliųkokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.
Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.
Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yraBrazilija,Argentina,JAV,Peru.
Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip – šalyje 30 %kečujų kalba ir 25 %aimarų kalba kalbančių gyventojų. Didžiausios etninės grupės yrakečujai (2,5 milijono),aimarai (2 milijonai),čikitanai (180 000) irgvaraniai (125 000). Taigi visaindėnų populiacija sudaro 55 % gyventojų, likusią dalį sudaro – 30 %metisai ir apie 15 %baltaodžiai.
Tarp baltaodžių Bolivijos gyventojų didžiausią dalį sudaroispanai, likę dar nuo kolonizacijos laikų. Tarp kitų tautybių vyraujavokiečiai (kurie įkūrė nacionalinę aviacijos bendrovę „Lloyd Aereo Boliviano“),italai,amerikiečiai,kroatai,rusai,lenkai irbaskai. Dauguma šių tautybių piliečių Bolivijoje gyvena kelias kartas.
Taip pat šalyje egzistuoja ir afroboliviečių bendruomenė. Ją sudaro atvykėliai išAfrikos, dažniausiai vergai, kurie atplukdyti įBraziliją vėliau atvyko gyventi į Boliviją. Daugiausiai tokių gyventojų gyvenaJungaso regione,La Paso departamente. Be afrikiečių dar vieną mažą grupę žmonių sudarojaponai, pasiskirstęSanta Krus de la Siera mieste.Artimųjų Rytų gyventojai Bolivijoje sėkmingai verčiasi komercija.
Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvenaskurde. Gyventojų tankumas labai įvairus – nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45 %.
Bolivijos gyventojų raštingumas:
Bendras: 87,2 %
vyrų: 93,1 %
moterų: 81,6 % (2003 m.)
Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįstaRomos katalikų tikėjimą (jis taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu), populiarus irprotestantizmas. Pagal2001 m. apklausas, 78 % gyventojų yra Romos katalikai, 16 % protestantai, likusi dalis išpažįsta kitąkrikščionybės tikėjimą.
Bolivijos kultūrai didelę įtaką daroaimarai,kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.
Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis: iki Kolumbinis laikotarpis, kolonizacija ir respublikos laikotarpis.
Svarbūs archeologiniai griuvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griuvėsiai yraTihuanakas,Samaipata,Inkalaita irIskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.
Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stilių, kuris buvo vadinamas „Metisų baroku“. Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai,auksakaliai irsidabro apdirbėjai.
Žymiausi Bolivijos XX a. menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.
Šalis turi ir turtingąfolklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. „Velnių šokis“, atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas įUNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą.
Bolivijos gyventojai labai mėgstafutbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu.Bolivijos vyrų futbolo rinktinė yra 3 kartus dalyvavusiPasaulio futbolo čempionatuose (1930, 1950, 1994 m.). Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.
.svg)
