Bochnia – miestas pietųLenkijoje.[1] Įsikūręs pusiaukelėje tarpTarnuvo (38 km į rytus) ir regiono sostinėsKrokuvos (vakaruose). Miestas yra žinomas dėl jame esančios seniausios veikiančios druskos kasyklosEuropoje. Nuo 1999 m. priklausoMažosios Lenkijos vaivadijai. Prieš tai buvo Tarnuvo vaivadijoje. 30 176 gyventojai (2014 m. duomenys).
Miestas įsikūręs išilgai 94 ir 75 autostradų.E40 greitkelis kerta miesto šiaurinę dalį. Yra geležinkelio stotis.
Bochnia yra vienas seniausių miestųMažosios Lenkijos vaivadijoje. Pirmą kartą paminėta 1198 m. Regione 1248 m. atrastaakmens druska. 1253 m. vasario 27 d. suteiktosMagdeburgo teisės. Miesto gyventojų daugumą sudarė vokiškai kalbantys gyventojai, atsikėlę iš žemutinės Silezijos. Bochnia taip pat buvo žinoma kaipSalzberg.
Dėl geografinės padėties ir druskos kasyklos Bochnia buvo vienas iš svarbiausių miestų Mažosios Lenkijos vaivadijoje. XIV a. valdantKazimieras III Didžiajam, pastatyta rotušė, gynybinė siena su keturiais vartais, ligoninė bei prieglauda kalnakasiams. Pradėta statyti šv. Mikalojaus bazilika. XV a. atidaryta mokykla. 1561 m. įvyko miesto gaisrui bei išeikvojus druskos atsargas, miestas patyrė ilgalaikį nuosmukį. 1623 m. pastatytas vienuolynas. XVIII a. pabaigoje vėl buvo atnaujinta druskos kasyba.Antrojo pasaulinio karo metu Bochnioje veikė žydų getas.